„Man svarbiausia šeima, darbas ir savanorystė"

Pastarieji metai Klaipėdos slaugos ligoninėje kineziterapeutu dirbančiam Laurynui buvo kupini malonių įvertinimų.

Be malonios žinios, kad buvo nominuotas "Metų klaipėdiečio" rinkimuose, jį šiemet pradžiugino ir iš mero Vytauto Grubliausko rankų gautas padėkos raštas už nuoširdų darbą ir rūpinimąsi pacientais. Be to, dvejus metus iš eilės, pernai ir šiemet, Klaipėdos jaunimo apdovanojimų renginiuose jis buvo išrinktas "Metų lyderiu". Lyg to būtų negana, Laurynas prieš kelias dienas pakeitė pavardę. Iki šiol turėtą Gaidelio pavardę pakeitė į mamos mergautinę pavardę ir dabar jis Laurynas Gečius.

Tačiau Laurynas neslepia, kad, ko gero, daugiausiai džiugesio jam visgi kelia žinia, kad visai netrukus jis taps tėčiu.

Esate vienas iš pretendentų "Metų klaipėdiečio" rinkimuose laimėti nominacijoje "Už metų nuopelnus". Kuo šie metai buvo ypatingi, kad buvote pastebėtas?

Savanoriauju dešimt metų ir jau dveji metai, kai vadovauju organizacijai "Apskritasis stalas". Gal šia veikla ir atkreipiau į save dėmesį?

Ne kartą viešojoje erdvėje esate užsiminęs, kad jūsų gyvenimo aistra - savanorystė ir visuomeninė veikla.

Prieš metus būčiau atsakęs, kad visas mano gyvenimas yra darbas, mokslai, savanorystė ir šokis salsa, bet dabar jau sakau kiek kitaip. Dabar man svarbiausia šeima, darbas ir savanorystė.

Beje, mus su gyvenimo drauge taip pat suvedė savanorystė. Gal ir šiandien eitume kartu tuo pačiu keliu, bet sausio mėnesį laukiame šeimos pagausėjimo. Du savanoriai šeimoje būtų prabanga.

Jums dar tik 27-eri, sakote, kad savanoriaujate jau dešimt metų. Kas jus paauglystėje paskatino eiti šiuo keliu?

Mano mama. Ji nuo mažų dienų ugdė pilietiškumą. Pirmuosius savanorystės įgūdžius įgavau stovykloje "Vanagai", kur visuomeniniais pagrindais dirbau vadovu. Tada pajutau ir įtikėjau, kad darau gerus darbus, pradėjau skatinti ir mokyti kitus tai daryti. Tai tapo mano savanorystės kelio pradžia. Vėliau savanoriavau "Maisto banke", "Asistentai.lt", Mokymų akademijoje... Pastaruosius dvejus metus visas savo jėgas skiriu asociacijai "Apskritasis stalas".

Kokia šios organizacijos veikla?

Skatinu jaunus žmones burtis ir kurti patrauklų Klaipėdos miestą. Mūsų asociacija gyvuoja 20 metų, vienija 24 jaunimo organizacijas nuo studentų atstovybių iki pilietinių organizacijų. Mūsų tikslas - atstovauti jaunuomenei, formuoti jaunimo politiką mieste. Aktyviai reiškiame savo poziciją Savivaldybės darbo grupėse, komitetuose ir jaunimo reikalų taryboje. Keliame į viešumą įvairias problemas, pavyzdžiui, naktinių autobusų reisų poreikį mieste, svarbių projektų finansavimo didinimo būtinybę ir kt.

Manau, kiekvienas Lietuvos pilietis turi atstovauti kieno nors interesams. Jeigu norime gyventi geriau ir būti išgirsti, tai turime išeiti iš namų ir pasakyti aš "už" ar "prieš", nes kitaip niekas neišgirs jūsų nuomonės. Teks tenkintis tuo, ką už jus nusprendė kiti. Mano gyvenimo moto: "Geriau mirti kaip tigrui nei gyventi kaip pelei."

Darbas slaugos ligoninėje tikriausiai taip pat reikalauja atsidavimo.

Tarp mano pacientų yra nemažai likimo nuskriaustų žmonių, kurie patyrę sunkias traumas, palaužti sunkių ligų, jiems būtina visapusiška pagalba ir priežiūra. Kartais likimas būna sudėtingas ir negailestingas, nes ligoniai nebeturi artimųjų, o tokios įstaigos vienišiems yra tikras išsigelbėjimas. Bet su senjorais labai smagu dirbti, todėl, kad tai - žmonės su patirtimi bei norintys gyventi.

Esate kilęs iš Rusnės. Kaip atsidūrėte Klaipėdoje?

Kineziterapijos bakalauro studijas baigiau Šiauliuose, bet tas miestas nesuteikė galimybių siekti ir gauti tai, apie ką svajojau, prie ko buvau pripratęs. Ilgėjausi gamtos, tad su džiaugsmu priėmiau pasiūlymą baigiamąją praktiką atlikti Šventojoje, sanatorijoje, kineziterapeutu. Ten kuriam laikui ir pasilikau. Vėliau man ėmė stigti bendravimo, žmonių, visuomeninės veiklos, todėl leidausi į platesnės erdvės paieškas, kur, tikėjau, galėsiu realizuoti save. Tokiu būdu atsidūriau Klaipėdoje, kurią be galo myliu, su jos nuostabia gamta, jūra, žmonėmis bei mylima šeima.