Linas Kristupas Bernotas: "Žmonės įdomūs, bet ne visada gali tą parodyti"

Tai, kad paauglys gali imtis tokių ambicingų projektų, stebina ne vieną. "Kartais išties keistai aplinkiniai reaguoja, kai pasakau, ką veikiu, tačiau juk man irgi gali būti keista tai, ką daro jie", - anksčiau dienraščiui yra pasakojęs Kristupas, tada dar nežinojęs, kad po šio interviu bus nominuotas Jaunuojo talento apdovanojimui.

"Todėl buvau išties labai nustebintas. Juk negavau nė vienos užuominos apie tai, kad galiu patekti į jaunųjų talentų sąrašą. Kiekvienas toks įvertinimas - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė, kadangi dabar reikia stengtis nenuvilti visų tų žmonių, kurie mane nominavo ir palaiko", - džiaugsmo neslėpė jis.

Beje, jaunuolis su tėvais į Klaipėdą persikėlė prieš 5-erius metus.

Kas paskatino jūsų šeimą gyventi uostamiestyje ir ką galėtumėte pasakyti apie šį miestą?

Nežinau, kodėl šeima sumąstė gyventi mieste prie jūros, bet tai buvo be galo geras sprendimas. Čia daug meninės ir kultūrinės raiškos žmonių. Klaipėda - bohemiškas miestas, traukiantis meniškas sielas. Atvykus iš kitur tai akivaizdžiai matosi.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte atvykęs į Klaipėdą - ar nebuvo sunku apsiprasti naujame mieste?

Pripažinsiu - išties sunku apsiprasti naujame mieste, tačiau radau man patinkančią veiklą - organizuoju renginius ir seminarus.

Ar nežvelgiate į savo gimtąjį miestą, kurį palikote, su nostalgija?

Dabar tikrai nebenorėčiau grįžti, nes Klaipėda man daug artimesnė. Turbūt pernelyg prisirišau. Šiuo metu nuvykęs į Šiaulius aplankyti giminių išties jaučiuosi esąs svečias.

Jus dažnai galima išvysti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Kas jus patraukė teatro keliu?

Žavi tas laisvumas, kai scenoje, įkūnydamas personažą, tu gali tapti bet kuo, daryti bet ką. Teatre galiu save laisvai išreikšti.

Ar ketinate tapti aktoriumi?

Svarstau apie tai, nors dar nesu priėmęs sprendimo. Jis turi būti rimtas, nes ši profesija reikalauja ne tik noro, bet ir didelių pastangų

Tenka girdėti apie jūsų rengiamus seminarus psichologijos, socialinėmis temomis. Kodėl juos organizuojate ir ką jais klaipėdiečiams norite pasakyti?

Tai viena iš mano saviraiškos priemonių. Man tai daryti labai patinka. O svarbiausia ne tai, ką aš noriu pasakyti, o tai, ką lektoriai nori pasakyti seminare, nes taip jiems sukuriu galimybę reikštis. Juk kai kurie gabūs žmonės dažnai tokios galimybės net neturi.

Ar galite papasakoti apie savo pomėgius?

Eilėraščių rašymas, kinas, vaidyba, muzika. Dar labai patinka užsienio kalbos - man sekasi jų mokytis. Taip pat dievinu keliones. Negaliu suprasti žmonių, kurie nekeliauja. Jei nežinau, kad už tam tikro laiko aš kažkur keliausiu, negaliu ramiai būti, privalo būti bent viena kelionė per metus. Ji nebūtinai turi būti tolima ar egzotiška, tiesiog kelionė gali būti tokia tokia, kurioje įgautum patirties, naujų įspūdžių.