Emilis Bružas: "Chemiko nervai turi būti šalti"

"Kad esu nominuotas, man pasakė pažįstama. Iš pradžių nesidomėjau, bet paskui pradėjo visi draugai ir kai kurie mokytojai sakyti, jog mato mane, tai reagavau teigiamai, kad kažkas mane pasiūlė", - sakė Emilis.

Mokyklos scenoje vaikinas šmėžuoja ne dažnai, bet jam teko vesti kelis renginius anglų kalba konferencijos dalyviams iš visų Baltijos šalių, vykdžiusiems mūsų jūros tyrimus. Vaikinas turi nemažą draugų ratą, o šiuo metu daugiau bendrauja su bendraminčiais iš kitų miestų, susirašinėja su naujais draugais iš Moldovos ir Latvijos, su kuriais susipažino per olimpiadą. Joje jaunajam mokslininkui, galėjusiam laimėti sidabro medalį, koją pakišo praktinė užduotis - nerado mentelės, kad iškrapštytų medžiagą, ir bandymo turinys užvirė. Bet tarp 280 dalyvių iš įvairių valstybių vis tiek buvo pasiektas geras rezultatas.

Emiliui sekasi ir kiti tikslieji mokslai, bet aštuntoje klasėje atėjęs į pirmą chemijos pamoką suprato, jog šis mokslas yra jam skirtas. Domina visi su gyvybe susiję dalykai, patinka ir biologija, tad tolimesnius ieškojimus sies su biochemija. Japonijoje vykusi olimpiada atvėrė naujų kelių, jaunuolio įvertinimas pravers ir stojant į universitetą.

"Šiuo metu aktualiausia tema - būsimos studijos, jau esu pakviestas interviu į Kembridžo universitetą. Pasirinksiu norimus dalykus - ląstelės biologiją, chemiją, fiziologiją ir matematiką. Ar norėčiau studijuoti Vilniuje ar Kaune? Kaip čia pasakius. Kai išgirsti, jog biochemikai turi mokytis dumblių dauginimosi ciklus, medikai - chemiją, o biologai - XIX-XX aamžiaus Lietuvos istoriją, tai atgraso tos per plačios studijų programos. Jas turėtų siaurinti ir ruošti giliau medžiagą įsisavinusius specialistus.

Aš tikiuosi, kad bus galimybių grįžti į Lietuvą, jeigu galėsiu save čia išreikšti. Jeigu esi rimtai studijavęs, tu negali tik aklai vykdyti viršininko nurodymus ir tik kažką sintetinti. Noriu pats daryti tyrimus ir sau aiškintis, o tam reikės savo laboratorijos. Nebent rastum rėmėjų", - sako vaikinas.

Emilis jau nemažai nuveikė siekdamas žinių - kaip geriausias mokinys baigė neakivaizdinę chemikų mokyklą "Pažinimas", nors kiti moksleiviai buvo vyresni.

Gimęs Kaune, Šilainuose, Emilis nuo penkerių metų gyvena Klaipėdoje ir sako esąs patenkintas savo žinių kalve.

"Mokytojai labai geri, ką pasirinktum mokytis - istoriją ar chemiją, tave išmokys. Aš esu labai dėkingas mokytojai Rimai Grabauskienei. Nedrįsčiau dabar sakyti, kad esu praaugęs savo mokytoją, bet manau, kad kiekviena karta turi lenkti ankstesniąją, kad būtų progresas. Galbūt po studijų pats galėčiau būti mokytojas. Su gimnazija viskas yra gerai, bet aš manau, kad priimama per daug mokinių. Šiuo metu jų yra 950, o galėtų sumažinti iki kokių 500-600. Tada pagerėtų mokymo kokybė ir susirinktų labai motyvuoti žmonės. Ir būtų gerai, kad ji kaip Kauno technologijos universiteto gimnazija įgytų teisę rengti stojamuosius egzaminus, nes dabar atrenkama tik pagal metinį vidurkį, o kuo prastesnė mokykla, tuo tas vidurkis aukštesnis, nes nereikia stengtis. Dėl to atrenkami ne patys gabiausi, o kai kuriems gabiems nepasiseka įstoti", - sako E. Bružas, kurio klasėje tik keli moksleiviai pasirinko chemijos A lygį.

Jis yra įsitikinęs, kad bet kokiai profesijai reikia tik geros motyvacijos.

"Jeigu tau patinka, nereikia mokytis per prievartą, tau viskas gerai seksis. Jeigu žiūrėsi į praktinę chemiko darbo dalį, tai negali tavo rankos drebėti, veikti aplinka, turi būti šalti nervai", - sako vaikinas, kuris laisvalaikiu šoka lindihopą.