Aleksandras Gridinas: "Tavęs pasaulyje yra lygiai tiek, kiek gali atiduoti kitiems"

Šįkart kalbiname įmonių grupės "Gridin's Group" vadovą Aleksandrą Gridiną.

"Vakarų ekspreso" skaitytojų esate pasiūlytas "Metų filantropo" nominacijai. Ką apie tai manote?

Nuoširdžiai nustebęs ir sujaudintas! Šiemet nedarėme nieko išskirtinio, palyginti su kitais metais: jau daug metų, pagal galimybes, padedam ir miestui, ir žmonėms, ir įvairioms organizacijoms. Tiesą sakant, dėl krizės kai kurias paramos programas šiemet net teko mažinti, todėl ši nominacija yra netikėta. Tai dar didesnis įvertinimas. Nuoširdžiai dėkoju Jūsų dienraščiui už iniciatyvą ir visiems už mane balsavusiems.

Kodėl Jūsų vadovaujama įmonė ir Jūs pats asmeniškai imatės labdaros projektų?

Mes privalome vieni kitiems padėti - daryti tai, ką galime. Mes visi esame skirtingi: vieni užsiima verslu, kiti kurią meną, dar kiti gydo žmones ar gilinasi į mokslą.

Jei tau nors kiek sekasi tavo veikla, privalai padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Tikiu, kad geri darbai neprapuola, jie tęsiasi. Be to, aš tiesiog gerai jaučiuosi, jei galiu padėti išgydyti vaiką ar nors kelis berniukus iš gatvės atvilioti į sporto salę, surengti šventę miestiečiams ar pagelbėti visų mylimam "Meridianui".

Man patinka tas jausmas - jis teikia gerą energiją, jautiesi naudingas, tiki, kad tavo padarytas geras darbas gyvuos ir toliau, kad atsiras dar kas nors, kas paseks tavo pavyzdžiu. Patikėkite, verslininkai skiria daug lėšų paramai ir dažnai be jokių padėkų, kartais net anonimiškai. Tik nereikia tuo piktnaudžiauti, nemalonu, kai noras gauti paramą tampa savotišku reketu.

Šiuo metu Lietuvoje būnu tik keletą savaičių per metus. Gaila, kad grįžęs jaučiu liūdesį, matau paniurusius ir pavargusius žmones, tiesiog ore tvyrantį pesimizmą ir baimę. Mes turime pagaliau suprasti, kad matydami tik nelaimes niekur nenueisim. Geriau tegul kiekvienas pasirenka nors po vieną žmogų ir kuo nors jam padeda. Kas gali, tegu pasirenka daugiau. Pamatysit, kas bus.

Kokią filantropinę veiklą vykdote, kokie ateities planai?

Aš esu ne už vienkartinius projektus, o už nuolatinį bendradarbiavimą - jau keletą metų kasmet vaikų ligoninei padedame įsigyti reikalingos aparatūros, kad ir po nedaug, bet nuolat remiame vaikų imtynių klubą ir futbolo mokyklą. Bendradarbiaujame su boksininkais, rėmėme miesto krepšinio komandą. Mūsų aukštalipiai visada padeda miesto renginių organizatoriams, religinėms bendruomenėms, miesto simboliui "Meridianas". Neseniai atidarytame pramoninio alpinizmo centre vasarą sudarėme sąlygas tarptautinėms ARO pratyboms, rudenį organizavome pramoginę programą vaikams su klausos negalia.

Dar šiemet planuojame padaryti kalėdinę šventę vaikų ligoninėje, o vasarą tęsime jau pradėtus tarptautinių vaikų sporto stovyklų projektus mūsų mokymų bazėje. Mes jau padarėme pirmus žingsnius, ir aš pats užsiimsiu, kad viskas būtų įgyvendinta iki galo. Matytumėt, kaip vaikams tai naudinga: sportas, skirtinga patirtis, bendravimas, komandinis darbas, rezultatai, azartas, atviros diskusijos. Jaunystės energija sujungta su patirtimi gali įveikti visas krizes. Apskritai, mes turime labiau padėti vaikams, kurie aktyviai siekia savo tikslo. Ypač, kai tėvai negali finansuoti išlaidų.

Jūsų nuomone, kiek verslo įmonės yra socialiai atsakingos? Kodėl vienos dalyvauja neatlygintinai miesto puoselėjime, o kitos - ne?

Nedalyvauja tie, kurie dar nepajuto, kad pagalba kitam praturtina. Kažkur skaičiau, kas tavęs pasaulyje yra lygiai tiek, kiek gali atiduoti kitiems. Atsimenu šią mintį. Verslas turi prisidėti prie gerų darbų, reikia skatinti iniciatyvas, pasakoti apie jas - taip, kaip ir daro Jūsų dienraštis.