Vytis Radvila: "Entuziazmą slopina biurokratija"

Keltis į Vilnių rimtai svarsčiau stodamas į universitetą. Šiandien džiaugiuosi pasilikęs Klaipėdoje. Studijų metais turėjau galimybę važiuoti į stažuotes ir konferencijas užsienyje. Dar turiu tikslą baigti verslo mokyklą Prancūzijoje - tai planuoju padaryti po kelerių metų.

Šiandien Klaipėda man yra didesnių galimybių miestas. Čia yra viskas, ko man reikia. Į Vilnių dažnai tenka važiuoti verslo reikalais, tačiau gyventi jame nenorėčiau. Klaipėda žavi provincialumo ir didmiesčio mišiniu.

Vien pasirinkimas likti Klaipėdoje tikriausiai reiškia, kad čia yra daugiau pliusų nei minusų.

Džiaugiausi matydamas, kaip griūva siena, skirianti Klaipėdos piliavietę ir miestą. Smagu vaikščioti atsinaujinusia Danės krantine ar kruizinių laivų terminale. Širdis dainavo matant tiek burlaivių per "Tall Ships' Races" regatą ar svečius iš daugybės šalių "Europiados" metu.

Tačiau liūdna matyti tuščią senamiestį vakarais ir savaitgaliais, griūvantį Dramos ir Muzikinį teatrus. Be abejonės, miesto pastatai ir aikštės tampa gražesnės, infrastruktūra patogesnė, bet tai tik materialūs daiktai. Kartais atrodo, kad pamirštamos tikrosios miesto vertybės.

Labai džiaugiuosi žmonėmis, gyvenančiais Klaipėdoje. Jie kuria išties ypatingą atmosferą. Mieste gausu puikių asmenybių. Džiaugiuosi galėdamas nuolat pažinti įdomius miestiečius. Dėl to verta gyventi Klaipėdoje.

Vardyti, kas yra blogai, ir verkšlenti, jog niekas nieko nepadaro, mums įprasta. Galbūt matote, ką iš tiesų būtų nesudėtinga padaryti, kad miestas taptų gražesnis ir jaukesnis?

Į miesto įvaizdžio formavimą reikėtų įtraukti jaunimą. Pavyzdžiui, miesto rinkodaros plane yra minima, kad jį reikia nuolat peržiūrėti ir adaptuoti. Gaila, kad toks dokumentas guli stalčiuose. Jaunimas galėtų prisidėti prie tokio plano kūrimo bent jau idėjiniu lygmeniu, o ekspertai jį adaptuotų. Gautume puikių, gal ir netikėtų idėjų. Nuosekliai įgyvendinus planą tikėtina, kad mieste pamatytume daugiau turistų, kurtųsi naujos darbo vietos. O tai - pajamos miestui.

Jaukesnį miestą galime padaryti netradiciniais renginiais senamiestyje, tarkime, žiemą aikštėse surengus šeimoms skirtą senių besmegenių konkursą, kalėdinę prekybą darant ne angaruose su kiniškomis prekėmis, o miesto aikštėse, su karštu vynu, koncertais ir Kalėdų Senelio renginiais mažiesiems. Tik dėmesys detalėms ir biurokratizmo mažinimas tokioms iniciatyvoms įgyvendinti padarys mūsų miestą įdomų, patrauklų ir jaukų.

Iniciatyvių žmonių tikrai yra, tik gaila matyti, kai jų entuziazmas greitai slopsta bandant gauti reikalingus leidimus ir derinant su įvairiomis institucijomis. Na, o prisidengti krize ir pinigų stygiumi organizuojant tokius renginius būtų daugiau nei juokinga.

Kokios buvo Jūsų paties iniciatyvos?

Rinkodaros sprendimų kompanija "ReCafe", kuriai vadovauju, vienu metu padeda įgyvendinti bent du nekomercinius projektus, ir tai darome nuo veiklos pradžios. Nuolat finansiškai ar savo darbais remiame įvairias iniciatyvas, ypač jei tai daro jaunimas ar tai daroma miesto labui. Taip pat su draugu prieš Kalėdas padarome po vieną gerą darbą. Tarkime, praeitų metų gale gyvūnų prieglaudai padėjome nusipirkti šildytuvą. Anksčiau kviesdavome vienos nevyriausybinės organizacijos savanorius žaisti boulingą. Studijų metais darydavome įvairius projektus su vaikų namais. Tai maži darbai, bet jausmas matyti laimingus veidus nugali viską.