Pranas Mažeika: "Klaipėdos turtas - žmonės"

Pranas Mažeika: "Klaipėdos turtas - žmonės"

Esu gimęs Klaipėdoje, bet nuo gimimo gyvenu Kretingoje. Bet kadangi dirbu uostamiestyje, kiekvieną dieną čia atvažiuoju.

Kas Jus labiausiai džiugina mūsų mieste?

Džiugina Klaipėdoje gyvenantys žmonės, su kuriais tenka nemažai bendrauti. Ypač studentai. Manau, kad jie yra paprastesni nei kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o aš paprastumą vertinu. Ir pats Klaipėdos miestas yra truputį kitoks, nes šalia yra jūra. Ir tai daug ką pasako.

Kas Klaipėdoje Jums nepatinka?

Automobilių kamščiai. Ypač tuomet, kai reikia skubiai nuvažiuoti iš vieno miesto galo į kitą.

Ką keistumėte mieste?

Ką keisčiau? Miesto valdymo neanalizuoju, nes tam paprasčiausiai neturiu laiko, o Klaipėdos universitete, kuriame dirbu, šį bei tą keisčiau.

Nenoriu universitete įsigyti priešų (kurie tikrai mąsto kitaip), tačiau mano vizija yra tokia: universitetas turi būti pirmiausia mokslo ir po to mokymo įstaiga.

Ką turite omenyje?

Dirbdamas mokslinį darbą - vykdydamas fundamentinius arba taikomuosius tyrimus, mokslininkas įgyja didelę patirtį, kurią po to perduoda studentams paskaitų metu. Atvirkščias variantas man sunkiai suprantamas, nors praktikoje pasitaiko. Esu įsitikinęs, kad atėjęs į auditoriją dėstytojas turi pasakyti daug daugiau nei studentai gali paskaityti vadovėliuose.

Manau, kad KU, kaip kad yra senosiose Vakarų Europos valstybėse, turi dirbti išvien su pramone ir verslu, kurti naujus produktus ir technologijas bei tobulinti esamus. Grynai mokymo įstaigos yra kolegijos. Aš save priskiriu prie taikomojo mokslo mokslininkų.

Jūsų indėlis į miesto kūrimą.

Savo indėlį suprantu taip: dedu daug pastangų mokydamas studentus tam tikrų dalykų bei dirbu su kai kuriomis pramonės įmonėmis, vystydamas savo srities mokslą.

Mano mokslo sritis - rotorinių mašinų dinamika ir patikimumas. Paprastais žodžiais tariant - rotorinių mašinų, pavyzdžiui siurblių, elektros variklių, kompresorių, orapūčių, centrifugų, laivų mašinų ir t.t. virpesių tyrimai, skirti besivystantiems mašinų elementų defektams nustatyti, juos stebėti ir analizuoti, padidintiems mašinų virpesių šaltiniams identifikuoti, apsaugai nuo galimų netikėtų gedimų ar net avarijų realizuoti.

Šiuolaikinės mašinos ir technologijos vis daugiau įtraukia elektroniką ir informatiką į mechanizmų bei mechaninių sistemų valdymą. Tokio tipo mašinos vadinamos mechatroninėmis. Todėl šios srities mokslą kartu su savo kolegomis - instituto mokslininkais ir kai kuriomis pramonės įmonėmis vystau KU Mechatronikos mokslo institute.

MMI dirbu nuo pat jo įkūrimo 2005 metais, o vadovauti pradėjau tik nuo šio rugsėjo. Iki tol buvau šio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, tuo pat metu Kauno technologijos universitete studijavau doktorantūroje. Apsigynus daktaro disertaciją ir gavus technikos mokslų daktaro laipsnį, instituto įkūrėjas, o dabar KU Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius profesorius Rimantas Didžiokas man pasiūlė užimti naujas pareigas. Šiuo metu vadovauju institutui ir kartu esu šio instituto mokslo darbuotojas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder