Ką gero padarė miesto valdžia? Mažai

Vakar buvo paskutinė diena, iki kurios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai privalėjo pateikti 2012 m. veiklos ataskaitas.

Šią savo pareigą atliko tik 11 politikų iš 31 - Artūras Šulcas, Lina Skrupskelienė, Algirdas Grublys, Audronė Balnionienė, Vygantas Vareikis, Vytautas Čepas, Audrius Vaišvila, Nerijus Čapas, Artūras Razbadauskas, Arūnas Barbšys bei Benediktas Petrauskas. Dar 6 Tarybos nariai, Natalja Istomina, Vytautas Grubliauskas, Valerijonas Bernotas, Zita Šličytė, Saulius Budinas ir Lilija Petraitienė, pasinaudojo "Vakarų ekspreso" suteikta tribūna, ir savo nuopelnus miesto bendruomenei aprašė laikraštyje. Julija Pliutienė prisipažino dirbanti vos keletą mėnesių, todėl esą neturinti kuo pasigirti.

NEPAREIGINGI. Trylika miesto Tarybos narių (iš kairės) - Rimantas Taraškevičius, Mindaugas Žilys, Rimantas Cibauskas, Ivanas Romanovas, Vytautas Lupeika, Aleksandras Michailovas, Jonas Milierius, Vidmantas Plečkaitis, Ramunė Staševičiūtė, Jurijus Šeršniovas, Ilma Šiaškienė, Viačeslavas Titovas ir Vladimiras Vlasovas - ataskaitų apie savo nuveiktus darbus iki nurodyto termino nepaskelbė.

Kur dar 13?

Valdančiajai daugumai priklausantys buvęs meras Rimantas Taraškevičius ir į etikos skandalą įsipainiojęs Mindaugas Žilys nenorėjo savo gerų darbų aprašyti laikraštyje ir žadėjo laikytis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reglamento - savo ataskaitas paskelbti iki nurodyto termino. Deja, šių pažadų bei savo įsipareigojimų rinkėjams šie politikai netesėjo. Jų ataskaitų Tarybos sekretoriatas negavo.

Socialdemokratų frakcijai priklausantis Rimantas Cibauskas taip pat žadėjo savo ataskaitą pateikti iki nurodyto termino, tačiau to nepadarė.

Ivanas Romanovas "Vakarų ekspresui" atsakė, kad apie Tarybos narių darbus turi spręsti rinkėjai, ir dienraščiui savo gerų darbų sąrašo neatsiuntė. Deja, neatsiuntė jo ir Tarybos sekretoriatui.

Konservatorius Vytautas Lupeika "Vakarų ekspresui" paaiškino, kad dienraščio sumanytame projekte dalyvauti atsisako. Savo ataskaitos jis nepateikė ir sekretoriatui.

Nesulaukta ir Aleksandro Michailovo (politinė partija Rusų aljansas), Jono Milieriaus (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai), Vidmanto Plečkaičio (Liberalų ir centro sąjunga), Ramunės Staševičiūtės (Lietuvos liberalų sąjūdis), Jurijaus Šeršniovo (Lietuvos rusų sąjunga), Ilmos Šiaškienės (Darbo partija), Viačeslavo Titovo (Lietuvos rusų sąjunga) ir Vladimiro Vlasovo (partija Rusų aljansas) ataskaitų.

Idėjų badas

Pastudijavus pateiktas ataskaitas aišku, kodėl kai kurie politikai, ko gero, nenori viešinti savo iniciatyvų sąrašo. Mat jose nė su žiburiu nerastum tų "gerų darbų". Vien tik "dalyvavau", "paklausiau", "atsakiau", "buvau išvykęs". O kur projektai, iniciatyvos, dėl kurių tie asmenys ir buvo išrinkti į savivaldybės Tarybą?

Dauguma opozicinių partijų atstovų teisinasi, esą sunku įgyvendinti savo sumanymus dirbant mažumoje. Mat į opozicijos pasiūlymus neįsiklauso nei valdančiųjų "buldozeris", nei savivaldybės administracija. Šių politikų fone išsiskiria socialdemokratė L. Petraitienė.

"Esu savarankiška savivaldybės Tarybos narė, nepriklausau valdančiajai liberalų koalicijai ir esu nepatogi, nes viešinu nesprendžiamas problemas, pasisakiau komiteto, Tarybos posėdžiuose, ir teikiu siūlymus kaip jas spręsti", - "Vakarų ekspresui" pateiktoje ataskaitoje rašo L. Petraitienė.

Tarybos posėdžiuose opozicijai nepavykus sustabdyti vietinės rinkliavos taikymo ir daugiabučių kiemuose stovintiems automobiliams, L. Petraitienė šį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

"Viršūnėlės" iniciatyvos

Apmaudu, kad ne visi daugumos politikai pasižymi iniciatyvumu ar sumanymų gausa. Iš pilkos masės išsiskiria tik "viršūnėlė" - meras V. Grubliauskas ir du jo pavaduotojai V. Čepas bei A. Šulcas.

"Prie svarbiausių miesto Tarybos darbų priskirčiau sistemines reformas, kurių nauda galbūt ne visada matoma ir jaučiama iškart, bet jos neišvengiamai kuria naują miesto ir jo valdymo kokybę. Pavyzdžiui, viešojo transporto reforma leido atpiginti bilietus beveik trečdaliu, 15 procentų sumažėjo ir atliekų tvarkymo rinkliava. Galime džiaugtis, jog Klaipėdoje išvengta vandens ir šilumos tiekimo kainų šuolių - klaipėdiškiai už geriamąjį vandenį ir nuotekų surinkimą moka bene mažiausiai Lietuvoje. Tokius pat tikslus - gerinti paslaugų kokybę "nepučiant" kainų - keliame sau ir pertvarkydami kitas sritis, pavyzdžiui, kurdami sporto reformos metmenis, reorganizuodami savivaldybės įmones ("Gatvių apšvietimas", "Senasis turgus")", - pagrindinius savo uždavinius kuriant klaipėdiečių gerovę įvardija meras.

Jo pavaduotojas A. Šulcas taip pat į savo nuopelnų sąrašą įtraukė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą nuo 2013 m. sausio 1 d. 15 proc. sumažinti rinkliavą už atliekų tvarkymą ir 6-30 proc. sumažinti viešojo transporto bilietų kaštus.

"Galbūt miestiečiai ir pageidautų, kad rinkliava būtų dar labiau mažinama, tačiau iki mūsų niekas nedrįso jos sumažinti net ir tiek. Sutinku, kad bilietų kainų sumažinimą lėmė Seimo sumažintas PVM tarifas viešajam transportui. Tačiau tai nereiškė automatiško kainų sumažėjimo. Prašau įvardyti miestus, kurie po PVM sumažinimo sumažino viešojo transporto paslaugų kaštus?" - rašo A. Šulcas.

Dideliu nuopelnu vicemeras laiko ir įsibėgėjantį požeminių atliekų konteinerių aikštelių įrengimą.

Kitas mero pavaduotojas V. Čepas dideliu nuopelnu laiko vadovavimą darbo grupei, rengusiai sporto sistemos reformos metmenų projektą.

"Šis tas pasiekta ir sprendžiant vieną opiausių miesto problemų - pastatų sienų terliojimą. Intensyviai ir glaudžiai bendradarbiaujant su policija pavyko sulaikyti aršiausius šios srities vandalus ir perduoti juos teismui. Iš mirties taško pajudėjo ir "amžiaus architektūrinė problema" - Atgimimo aikštė. Nežinia, kas ir ko ten laukia atgimstant, bet laikyti dvidešimt metų miesto centre didžiulę dykrą mažų mažiausiai yra neprotinga. Suburta darbo grupė jau pradėjo diskusijas ir konsultacijas su specialistais dėl aikštės racionalaus, atitinkančio nūdienos urbanistikos reikalavimus panaudojimo", - rašo V. Čepas.

Vienintelė ataskaita

Beje, vienintelis iš visų Tarybos narių N. Čapas paaiškino, kaip jis išleido Tarybos nario veiklai skirtas išmokas. Iniciatyva sveikintina, tačiau ją pastudijavus kyla didelių abejonių, ar jos panaudotos tikslingai.

Liūto dalį šių išmokų N. Čapas išleido automobilio priežiūrai ir degalams (3 723 Lt) ir "biuro technikos nuomai" (3 000 Lt). Telefoniniams pokalbiams ir mobiliajam internetui politikas panaudojo 1 717 litų per metus, arba 143 litus per mėnesį. Dar 872 mokesčių mokėtojų litus N. Čapas išleido rinkliavai už automobilio stovėjimą.

Svarbiausia - posėdžiai?

Bene geriausiai Tarybos narių požiūrį į šias pareigas atspindi to paties N. Čapo atsakymas "Vakarų ekspresui":

"Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 23 str., savivaldybės tarybos narys privalo: 1) dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose; 2) būti vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto nariu; 3) dalyvauti komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose; 4) nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui; 5) nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka. Tačiau mano minimas įstatymas nenumato, jog Savivaldybės tarybos nariai turi būti merės popins ar kitokios gerų darbų fėjos, o yra išrinkti tam, kad darytų tai, ką privalo daryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentą", - įvardijo konservatorius.