Geografinis miesto centras - be šviežių idėjų

Kiek dar reikia prastų projektų, kad situacija iš esmės pasikeistų?

Miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės architektės Ramunės Staševičiūtės teigimu, minėta teritorija tarp Baltijos prospekto ir Dubysos gatvės yra labai svarbi miestui visų pirma todėl, kad yra jo geografinėje ašyje ir yra pats centras.

Itin svarbi visuomeninių ir komercinių pastatų teritorija tarp Taikos prospekto ir Minijos gatvės, nes esą būtent čia formuojasi kitas šiuolaikinis miesto centras. Joje jau yra toks traukos objektas kaip "Švyturio" arena, o po kurio laiko šalia atsiras ir plaukimo baseinas, atitiksiantis tarptautinius standartus.

PASITEISINIMAS. "Drąsiau ir lengviau planuoti yra tuščią lauką. O čia - jau įsisavinta teritorija, kertasi labai daug interesų. Norisi daryti taip, kad būtų gražiau miestui, tačiau dėl tų daugybės interesų negalima niekam lipti ant galvos", - teisinosi teritorijos tarp Dubysos gatvės ir Baltijos prospekto planuotojai. Redakcijos archyvo nuotr.

"Baltijos prospektas yra mūsų miesto ašis, būsimas veidas. Atvažiavusieji į Klaipėdą ar atplaukusieji kruiziniu laivu pirmiausia patenka į jį ir susidaro pirminį įspūdį apie miestą", - mano komiteto pirmininkė.

O štai teritorija tarp Taikos prospekto ir Šilutės plento, pasak architektės, šiuo metu urbanistiniu požiūriu dar nėra sutvarkyta. Tad yra galimybių padaryti ją gražią ir patrauklią ne tik investuotojams ir tų teritorijų savininkams, bet ir suformuoti bendras miesto erdves.

Savivaldybė pritaria

Klaipėdos savivaldybės administracijos užsakymu apie 47 ha ploto teritorijos, apribotos Baltijos prospektu, Minijos ir Dubysos gatvėmis bei ir Šilutės plentu, detalųjį planą rengė Vilniaus bendrovė "TAEM projektų valdymas".

Pasak R. Staševičiūtės, norintiems daryti kokius nors pakeitimus savivaldybės atstovams sunkiai sekasi bendrauti su vilniečiais planuotojais, tačiau vis dėlto bandoma ieškoti kompromisų.

Lieka tikėtis, kad bent jau į išsakytas argumentuotas pastabas bus atsižvelgta, tačiau detaliojo plano koncepcija jau patvirtinta, tad iš esmės niekas nepasikeis, tik bus šiek tiek pašlifuota.

Anot vilnietės teritorijų planavimo specialistės Vitos Salapėtienės, rengusios minėtą detalųjį planą, visi iš visuomenės gauti pasiūlymai bus nagrinėjami ir arba priimami, arba atmetami.

"Mes nebūtume parengę to plano ir nepabaigtume jo procedūrų be planavimo organizatoriaus, be miesto politikų palaikymo. Vienas dalykas yra tiesiog laikytis procedūrų, žinoti įstatymus ir pritaikyti, kitas dalykas - architektų nuomonė - gražu, negražu, ir trečias - žmonių interesai. Kad ir kaip būtų, jeigu norime dviračio tako, reikia turėti politinį užnugarį. Juk tą, kas turi naujų automobilių saloną, dviračių takas mažiau domina. Klaipėdos savivaldybės pozicija dėl dviračių takų tvirta, ji norėjo, kad juos išlaikytume. Manau, bendromis jėgomis šis planas bus patvirtintas", - sakė V. Salapėtienė.

Plano rengėjai tikisi, kad jį pavyks patvirtinti šiemet liepą.

Pasigesta šviežaus požiūrio

Pasak R. Staševičiūtės, 47 ha teritorijos detaliajame plane Klaipėdos architektai pasigedo įdomesnių kardinalesnių idėjų, bendrų klausimų sprendimų. Jame daug kas perkelta iš galiojančiųjų detaliųjų planų, pavyzdžiui, Minijos gatvėje. Pasigesta naujo požiūrio, kaip reikėtų tvarkyti tokią įdomią teritoriją. Ji padalinta į sklypus, ir viskas. Anot architektės, tai - labai "valdiškai" atliktas darbas.

Šios teritorijos detaliojo plano koncepcija buvo svarstyta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų taryboje. Pasak R. Staševičiūtės, matyti vaizdeliai uostamiesčio architektų nenudžiugino. Jie buvo tos nuomonės, kad vis dėlto turėtų būti mažinamas planuotojų pasiūlytos urbanistinės kalvos užstatymo tankumas, nes ten "prifarširuota" labai daug namų.

Kita labai svarbus dalykas - nuo pat pietinės Klaipėdos dalies iki Danės upės bendrajame miesto plane aiškiai matyti per visą miestą einantis žaliasis koridorius, dviračių takai. O štai minimoje 47 ha teritorijoje ta žalioji ašis suplanuota labai siaura, nors, miesto architektų nuomone, įvertinus planuojamus gyventojų socialinius poreikius, čia turi būti formuojama bendrojo naudojimo teritorija su pėsčiųjų ir dviračių takais, vaikų žaidimų aikštelėmis.

Planuotojų akimis

Pasak V. Salapėtienės, vienas iš pagrindinių veiksnių, varžiusių planuotojus, buvo tas, kad didžioji jos dalis šios nemažos teritorijos jau užstatyta, be to, dauguma jos nėra valstybinė žemė - sudarytos žemės panaudos sutartys, suformuoti privatiems asmenims priklausantys sklypai.

"Nebuvo galimybių šioje teritorijoje planuoti kokių nors "superparkų". Ten jau stovi namai, bendrabutis, Turizmo mokykla, Statybininkų mokykla, prekybos centras "Arena", "Švyturio" arena ir t. t. Teritorija jau urbanizuota", - sakė V. Salapėtienė.

Planuotojai sprendė šios teritorijos sklypų sutvarkymo, mašinų stovėjimo aikštelių, privažiavimo kelių klausimus, prie daugiabučių namų numatė žalias teritorijas. Jų nuomone, šioje teritorijoje esantys sandėliai ir garažai nėra labai perspektyvūs ir puošiantys tą teritoriją, todėl jie numatė galimybę išaukštinti užstatymą, suformuoti urbanistinę kalvą, kad atvažiuojant nuo Vilniaus pusės teritorija neatrodytų kaip duobė.

"Ši teritorija yra prie pagrindinių kelių, prie įvažiavimo vartų, visų matoma, tad vertinga. Atvažiuojant iš Vilniaus man būtų smagiau matyti ne kokį nors garažą, o gražų šiuolaikinį pastatą. Tačiau planuotojas nieko kito negali padaryti, tik įvertinti esamą situaciją. Laisvos žemės, nesuformuotų sklypų toje teritorijoje tik kelios juostelės. Medį dar gali pasodinti, bet dideliems objektams formuoti tikrai ten nėra vietos", - sakė planuotoja.

Pastatai ant kaimynų tvoros

Paklausta, ar šioje teritorijoje atsiras naujų pastatų, V. Salapėtienė atsakė: "Mes užstatymo zonas numatėme, bet tai nereiškia, kad kai tik planas bus patvirtintas, iš karto bus griaunamas senas pastatas ir statomas kitas".

Beje, pasak jos, šioje teritorijoje ne visur yra išlaikyti norminiai atstumai - kai kas yra pasistatęs pastatą per arti kitų statinių, ir jį reikia patraukti.

"Todėl mes siūlome, kad rekonstruojant pastatą jis būtų atitrauktas per norminį atstumą, nes yra pažeistos ir kaimynų teisės, ir priešgaisriniai reikalavimai ir t. t.", - aiškino planavimo specialistė.

"Drąsiau ir lengviau planuoti yra tuščią lauką. O čia miesto centras ir jau įsisavinta teritorija - kiekviena linija buvo jautri. Sudėtinga tai, kad kertasi labai daug interesų. Norisi daryti taip, kad būtų gražiau miestui, kad ir su dviračiu būtų galima nuvažiuoti iki tos žalios erdvės. Tačiau dėl tų daugybės interesų negalima niekam lipti ant galvos", - atviravo V. Salapėtienė.

"Klaipėdos pasirinktas kelias - blogiausias"

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė, architektė

Kodėl tokia svarbią Klaipėdos miestui teritoriją, kaip minėtoji 47 ha teritorija, patikėta planuoti vilniečiams? Ne tiek svarbu, kurio miesto žmonės planuoja, kiek tai, kad tai darytų profesionalai. Kitas dalykas, turėtų būti aiškiau suformuluota pati planavimo užduotis plano rengėjui, kad jis labai gerai žinotų, ko miestas nori. Manau, kad daugiau dėmesio reikėtų kreipti į užduoties planavimą, daugelis dalykų, kurių reikia miestui, turėtų būti įrašyti į planavimo užduotį.

Ir tik tokiu atveju, jeigu užduotis labai gerai parengta, galima planavimo paslaugas pirkti ir už pigiausią kainą, t. y. kad būtų atliktas tiesiog techninis darbas. O jeigu norime, kad pats projektuotojas pateiktų mums kokybiškesnį produktą, darbas turėtų būti perkamas tik pateikus koncepciją. Koncepcijos turėtų būti svarstomos viešai, išrenkamas geriausias pasiūlymas, o tada derybų būdu perkamas geriausias darbas.

Taigi yra du keliai. Kelias, kuriuo eina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kai konkursus laimi pasiūliusieji mažiausią kainą, yra blogiausias ir neigiamiausias. Todėl iš esmės detalieji planai ir neatsako į mūsų keliamus klausimus, neišnagrinėja visų poreikių.

Konkursų laimėjimo modelis, šiuo metu populiarus visoje Lietuvoje, gerai žinomas. Yra įsteigtos įmonės, besispecializuojančios šioje srityje ir išskyrus vadybininką ar dar vieną kitą darbuotoją, neturinčios specialistų. Jos siūlo mažiausią kainą ir laimi visus konkursus, o paskui bando išsisukti, tada samdomi specialistai ir projektą stengiamasi įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis. Dėl to nukenčiame visi. Sukišami ir miesto, ir europiniai pinigai, tačiau puikių rezultatų neturime.

Architektų sąjunga jau ne vienerius metus bando atkreipti savivaldybės dėmesį, kad nebūtų tenkinamasi pigiausiais projektais, tačiau mašina važiuoja toliau, ir viskas. Tai patogu, mažiausiai reikia sukti galvą, ir kol kas tas koncepcijų rengimo pagrindas labai sunkiai skinasi kelią. Niekas nemato naudos. Visi galvoja, kad koncepcijų rengimas yra pinigų išmetimas į balą. Tačiau pasaulis dirba ne taip.