DJ-Sun: "Reikia pritraukti studentus"

Viena vertus, minusas yra palyginti nedidelis specialybių skaičius, kita vertus - papildomo užimtumo stoka. Manau, studentams būtina sudaryti sąlygas bendrauti, o tai visiems be išimties sukelia naujų idėjų, padeda formuoti savo poziciją bei ateities viziją.

Ką veikti jaunam žmogui svetimame mieste - sėdėti bendrabutyje su cigarete ir butelaičiu laukiant, kol atsidarys naktinis klubas? Turime universiteto miestelį, tačiau nėra vietos, kuri būtų skirta studentų laisvalaikiui: sakykime, erdvių, kuriose jaunimas galėtų ne tik išgerti kavos, bet ir rengtis paskaitoms bei seminarams. Juk kiekvienas buvęs studentas supranta, kad mokytis neutralioje teritorijoje yra daug smagiau, nei bibliotekoje ar namuose. Čia tiktų ir karjeros centras, galėtų nuolat vykti įvairūs kursai, veiktų būreliai.

Manau, toks centras suteiktų jaunimui galimybę susirasti draugų bei susiplanuoti turiningą dienotvarkę. Reikalinga ir erdvė sportuoti - turime studentišką krepšinio komandą, kodėl nesubūrus gabių plaukikų, tinklinio žaidėjų, kurių turime apsčiai? Kodėl nepradėjus rengti daugiau varžybų tarp skirtingų miestų aukštųjų mokyklų? Ten, kur kyla miestų konkurencija, natūraliai atsiranda ir rėmėjų. Kalbant apie rėmimą ir veiklos organizavimą, reikia įsisąmoninti, koks patogus ir pinigų kvapą, kuris dažnam susuka galvą, aplenkiantis reikalas yra barteriniai mainai. O dirbti tokiame centre galėtų patys studentai.

Kas, jūsų nuomone, galėtų įgyvendinti tokį projektą - universitetas ar savarankiški entuziastai?

Universitetas ir dėstytojai turi savų rūpesčių. Jų užduotis yra tobulinti studijų procesą ir viską, kas su juo susiję. Laisvalaikiu galėtų rūpintis savarankiška kūrybinė organizacija. Žinoma, jos aktyvią veiklą ir pasiekimus universitetas galėtų nurodyti kaip savo pridėtinę vertę. Vasarą Klaipėda yra turistinis miestas. Tačiau studentai yra jėga, kuri galėtų priversti jį pulsuoti gyvybe visus metus. Studentijos skatinimas - didžiulė veiklos sritis ilgiems metams.

Ką jūs, kaip renginių organizatorius, išskirtumėte iš Klaipėdos pramogų spektro?

Visada labai džiugina organizatorių užmojai suteikti publikai galimybę pažinti bei išmokti naujų dalykų. Per Jūros šventę labai patinka masinės šokių pamokos. Prieš kelerius metus šventės metu vyko man labai įstrigęs renginys, atrodo, pavadintas "Mano miesto statyba". Jo metu muzikinius pasirodymus papildė mobilios dekoracijos, iš kurių didžiulėje scenoje buvo "statomas" miestas. Spalvinga, aktyvi, kupina užkrečiančios energijos - šitaip Klaipėda atrodė scenoje ir šitaip ji turi atrodyti ir tikrovėje.

Ką keistumėte Klaipėdos paveiksle?

Visa Piliavietės teritorija - ten, kur nugriovus sieną dabar matome dykvietę - privalo tapti jaukių barų ir pramogų erdve, kad kruiziniu laivu atplaukęs užsienio turistas jaustųsi patekęs į pasaką. Manau, šioje teritorijoje verslininkams reikia sudaryti lengvatines veiklos sąlygas, kad jie galėtų ir norėtų plėtoti ją naujoje vietoje.

Iš šešėlio išnirtų ir Pilies muziejus, kurio tiesiog neįmanoma būtų aplenkti. Terminalo zona logiškai galėtų būti sujungta su senamiesčiu, ir jie sudarytų vientisą pasivaikščiojimų zoną - kol kas labai didelė Klaipėdos problema yra ta, kad tokios zonos, arba vadinamosios barų gatvės, neturime. O juk žmonės norėtų tiesiog pasivaikščioti mieste, kaip visi mes darome per Jūros šventę: pabūti šurmulyje, pasisemti pozityvių emocijų iš neįkyrios muzikos, pokalbių šalimais.

Mažvydo alėją šiuo požiūriu praradome - gyvenamosios zonos ir bulvaro funkcijų toje pačioje vietoje derinti neįmanoma. Tačiau Kruizinių laivų terminalas ir gretima teritorija laukia dėmesio. Žvejo kaimelis, Bagdado turgus, Disneilendas - įkvėpimo jai kurti galima dairytis bet kur. Žinoma, vertėtų centralizuotai nuspręsti dėl teritorijos suplanavimo bei vieningo kavinių dizaino. Turint galvoje reprezentacinius užmojus, tikriausiai labiausiai tiktų atsigręžti į autentišką Klaipėdos miesto estetiką. Asmeniškai man labai vykęs ir sektinas pavyzdys yra Paryžiaus kvartalas La Defense, kur tradicinė kultūra drąsiai maišoma su šiuolaikinėmis technologijomis: jis parodo, kad įveikus konservatizmą, galima sukurti dvigubai labiau atsiperkančius ir patrauklius dalykus.