Deivis: "Čia galėtų būti Lietuvos Paryžius"

Taip uostamiestį vadina klaipėdietis dainininkas Deivis, išvykęs krimsti vokalo mokslų į Vilnių ir ten pasilikęs gyventi.

To, jog palikau Klaipėdą, niekuomet nejutau. Išvykau mokytis, baigiau Muzikos akademiją ir likau dėl to, kad sostinėje gyvenimas verda. Tiesiog mano profesijos žmonėms yra patogu būti vietoje, kai kviečia dalyvauti įvairiuose projektuose, koncertuose. Važinėti iš Klaipėdos į Vilnių būtų sudėtinga. Tačiau širdimi visuomet esu pajūryje.

Pastebėjau, kad dauguma mano draugų ir šiaip bičiulių mieliau važiuoja į Klaipėdos pusę nei į Vilniaus. O aš grįždamas iš pajūrio į sostinę jaučiuosi velniškai suirzęs. Paradoksalu, bet Vilniuje neturiu ką veikti. Nėra kur važiuoti, kur ramiai pasėdėti, ko negalėčiau pasakyti apie Klaipėdą.

Mano laisvalaikio poreikiai neapsiriboja sėdėjimais baruose, to tikrai nemėgstu, bet Klaipėda turi Friedricho pasažą. Beveik ranka pasiekiama yra Juodkrantė, kurią labai myliu, Palanga. Klaipėdoje viskas koncentruota, gražu, švaru.

Mano akys šiame mieste pasigenda mažų architektūrinių stebuklų - Klaipėda turėtų garsėti meniniais akcentais. Bent jau aš tokią ją norėčiau matyti.

Ne veltui viename koncerte Klaipėdą minėjau kaip Lietuvos Paryžių. Kodėl negalėtume turėti savotiško Monmartro - erdvės ir vietos meno žmonėms? Išraiškos formų yra gausu, tai gali būti skulptūros, piešiniai ant namų sienų, ne šiaip kokios teplionės, bet profesionalų darbai.

Trūksta detalių, todėl visos mažos Klaipėdos puošmenos, tokios kaip senamiesčio katinas ar Martyno Mažvydo alėjos centre įsikūręs berniukas, laikantis miesto herbą, įsimena kaip skiriamieji uostamiesčio ženklai. Skaičiau istoriją, kad į jį buvo pasikėsinta - tiesiog trūksta žodžių, kad kai kam kyla rankos tai daryti.

Kad ir kaip mylėčiau uostamiestį, nuolat už akies užkliūdavo miesto centre iškasti ir palikti griuvėsiai šalia Danės. Sakote, juos jau užkasė? O buvęs "Baltijos" kino teatras vis dar toks pat? Mano supratimu, jau seniai buvo galima ką nors su tuo pastatu vaiduokliu padaryti.

Tragiškai atrodo ir Klaipėdos muzikinis teatras su visa savo valdžia. Tą rašykite drąsiai - savo žodžių neišsižadėsiu.

Visai neseniai, gal prieš porą savaičių, savo draugės Renatos paklausiau, kaip ji reaguotų, jei mes grįžtume gyventi į Klaipėdą. Nesulaukiau kategoriško "ne". Aš į tokią galimybę tikrai nespjaunu. Vilniuje visuomet prisistatau kaip klaipėdietis, gyvenantis sostinėje.

Klaipėda turėtų garsėti meniniais akcentais. Bent jau aš tokią ją norėčiau matyti