Vytautas Pašinskas: "Nugriovę seną namą, jo vietoje būtinai pastatys "šlykštynę"

"Mūsų mieste nesijaučia, kad esame jūrinė valstybė. Mes nelabai skiriamės nuo Šiaulių ar kokių Pumpėnų", - sako Lietuvos saugios laivybos administracijos laivo "Varūna" kapitono padėjėjas Vytautas Pašinskas.

Anot jo, vertybės lyg ir įprasminamos, bet labai jau iš lėto: "Man, kaip klaipėdiečiui, skaudu, kad po karo sugriautas miestas atkurtas bet kaip. Labai keista, kad senamiestyje, miesto centre, atsiranda monstrai - stiklinės šuns būdos. Negi negalima buvo atsižvelgti į Olandijos, Vokietijos patirtį - atstatyti arba sukurti būtent tą Klaipėdą, kuri buvo iki 1939 metų? Kodėl miesto vadovai nemato tokios galimybės - pastatyti tokį miestą iš naujo?"

V. Pašinskas stebisi, kad bet kam kitam atsiranda pinigų, o Pilies atstatymui, kultūrai - ne.

"Mes tikrai turime mielą, seną, įdomų miestą su be galo turtinga istorija. Dainius Elertas turi eiti su plakatais, aiškindamas, kad negalima nugriauti seno namo. Jeigu jau leido nugriaut, jo vietoje būtinai pastatys kokią šlykštynę. Namo viduje gali daryti ką nori, nors ir krištolo baseinus, bet išorė turi būti senosios architektūros. Kita vertus, aš juos suprantu: visi mūsų architektai yra iš kontinento, juo persismelkę ir miestą mato per kontinentinę prizmę. Esminis dalykas: kol mes neišrinksime mero klaipėdiečio, o ne partijos atstovo, taip ir bus. Meras yra savo miesto šeimininkas. Tėvas", - įsitikinęs pokalbininkas.

Baltų kovinis laivas

"Pasiilgstu ko nors jūrinio. Padėkim žmogų iš kokio Panevėžio į miesto centrą, aš manau, jis neatspės, kokiame jis mieste. Žadama atkurti pilį, ir vėl architektai svaičioja daryti stiklinį bokštą", - stebisi V. Pašinskas, šiuo metu statantis IX-XI amžiaus baltų kovinį laivą.

V. Pašinskas, kuris yra dar ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedros lektorius, šiais metais tikisi baigti statyti šio laivo korpusą. Šis plaukiojantis laivas stovės prie pilies ir reprezentuos Klaipėdą. Tai galėtų būti ir vienas iš miesto "topų".

"Mes Klaipėdos miesto šventę sulyginame su Jūros. Tai visiškai skirtingi dalykai. Mūsų miesto istorija yra unikali, tą šventę mes galėtume sukurti audringą, sutraukiančią tiek pat žmonių, kaip ir Jūros šventė. Kadangi mūsų miestą įkūrė būtent Livonijos ordinas, nuo to prasidėjo miesto istoriją, mes su bendraminčiais nutarėme įamžinti XII a. vidurį ir įkūrėme to meto epochos įvykių rekonstrukcinį klubą. Improvizuojame Livonijos ordino riterių kovas su žemaičiais, nors nelengva atrasti istorinės medžiagos", - pasakojo pokalbininkas.

Laivai - už tvoros

"Daug kalbame apie laivyną, jūrinį paveldą, bet kur klaipėdiečiai gali nueiti pasižiūrėti į laivus - visi jie yra už tvoros. Mūsų Danė tuščia; stovi "Meridianas" ir nuvalkioti žvejų laivukai. Suprantu valdžios požiūrį, kad tai turėtų būti reprezentuojantys laivai, bet pažiūrėkit, jie susigrūdę Pilies uostelyje. Turime keletą senų laivų: "Olgą", prekybinio Hanzos laivo "Arka" kopiją, kuri stovi tarp kitų jachtų. Jeigu ją pastatytume gražioje vietoje, reprezentuotų mūsų miestą.

Man teko būti kituose pasaulio miestuose prie vandens; nesuprantu, kodėl prie Kuršmarių, prie molo, nėra kavinukių, iš kurių būtų galima stebėti, kaip plaukioja laivai. Viskas yra labai toli nuo tų vietų. Ačiū Dievui, prie molo po dešimt metų padarė automobilių stovėjimo aikštelę. Bet net šiukšlių niekas neišveža iš ten.

Atplaukiantys į Klaipėdą jūrininkai mato paminklą "Budžio" laivo žuvimui. Galima būtų didelį paminklą pastatyti, kuris įvardintų miestą, jūrą, jūreivius.

Aš už tai, kad atsirastų kuo daugiau mūsų miestą, uostą reprezentuojančių objektų. Galima pastatyti inkarą ar kokį laivo variklį, siurblį skvere. Mes dabar pjaustome, naikiname žvejų laivus; kiek tarybiniais metais jais Lietuvai prigaudydavome žuvies. Kodėl jų nerestauruoti, neišsaugoti kaip atminimo? Po kelių metų juos matysime tik nuotraukose. Kad ir ką kalbėtų: brangu, bet atsiprašau - juk tai mūsų miesto istorija!

Daugelio jūrinių valstybių jūreivystės mokyklos turi savo burlaivį. Galėtume turėti tokį burlaivį, kur mūsų būsimi jūreiviai praeitų praktiką, jis ir miestą reprezentuotų, ir pačią jūreivystę.

Kodėl neatplaukia jachtos

Užsienio jūreiviai pirmiausia pastebi nesutvarkytas krantines. Bent jau jachtoms rekomenduoja čia neplaukti, nes vienintelė krantinė šiandien yra Pilies uostelyje. Bet pažiūrėkit, didesnė jachta įplaukt negali. Sutvarkė Danės krantinę: tikiuosi, kad ten leis jachtoms švartuotis, bet išlipti iš aukštesnės jachtos krantinė nepritaikyta. Todėl mūsų uostelis nėra populiarus tarp nedidelių laivelių jūrininkų. Pas mus specialistai supranta, kaip reikia padaryti ir yra matę, bet nežinia, dėl kokių priežasčių nieko nedaro. Kiek metų vyksta kova, kad būtų susitvarkytas žvejų uostelis: valtininkai nori - miesto valdžia neleidžia. Tai - sabotažas respublikos mastu.

Norėčiau akcentuoti, kad gražiosios aludės senamiestyje yra ikikariniuose pastatuose. Bet 90-yje procentų niekuo neišskiriančiose kavinėse, baruose yra kas tik nori, tik ne laivukai, ne jūrinė atributika. Aišku, reprezentuoja mūsų miestą tas "Meridianas"; ponas Žičkus tiek metų eina kryžiaus kelius, kad jis išliktų. Įdomiausia, kad jį puola tie, kurie patys nieko nedaro.

Vytautas PAŠINSKAS