Vygantas Vareikis: "Reikia susigrąžinti "Borusiją"

"Vakarų ekspresas" tęsia pokalbių ciklą "Klaipėdos TOP-10", kuriuo siekia išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.

Humanitarinių mokslų daktaras, istorikas, politikas Vygantas Vareikis mano, jog klaipėdiečiai pasielgtų labai klaipėdietiškai ir revoliucingai, jei vietoje Žvejo paminklo atstatytų prieš Antrąjį pasaulinį karą stovėjusią "Borusijos" skulptūrą.

Įžymybių įamžinimas

Asmenybių atradimas, memorializavimas ir istorinės mitologijos kūrimas Klaipėdoje jau nėra nauja idėja. Pavyzdžiui, Kęstutis Demereckas yra iškėlęs idėją įamžinti pirklio Šlymano atminimą. Savo laiku Šlymanas buvo labai sėkmingas verslininkas, o vėliau išgarsėjo atradęs Troją. Tiesa, atrado jis ne tikrąją, mistinę Homero laikų Troją, o vėlesniąją.

Reikėtų įamžinti Klaipėdoje kurį laiką gyvenusį ir dirigavusį muziką Vagnerį, atvykusį į mūsų miestą slėptis nuo skolų. Tai išties įdomus dalykas. Bent jau muzikine prasme Vagneris tikrai galėtų būti įamžintas.

Šias asmenybes, mano manymu, įamžinti būtų galima kad ir tradicinėmis formomis - mažosiomis skulptūromis. Juolab kad klaipėdiečiai jau yra pradėję tai daryti. Kalbu apie pėdas ir kūrinius, kuriuos miestui dovanoja menininkai ir verslininkai.

Įamžinę karališkosios poros ir ypač karalienės Luizės buvimą Klaipėdoje, pavyzdžiui, atgaivinę Luizės vardu pavadintą promenadą Tauralaukyje, galėtume gerokai praplėsti dabartinį turistinį žiedą.

Mitologizuoti, manau, galima ir tai, jog per Klaipėdą keliavo ir čia nakvojo Petras I, baronas Miunhauzenas.

Atstatytini objektai

Man atrodo, kad Žvejo paminklas prie Danės yra nykus ir sovietinis. Anksčiau šioje vietoje stovėjo paminklas "Borusija". Jos atstatymas būtų labai klaipėdietiškas ir revoliucinis žingsnis, nes savo laiku šis paminklas buvo vokiškumo simbolis. Skulptūra buvo nuversta 1924 metais, kai čia įsitvirtino lietuviai. Vokiečiai ją 1939 metais atstatė. Yra duomenų, jog 1945 metų gegužę ši skulptūra dar stovėjo, vadinasi, per bombardavimus ji išliko. Jeigu Kaliningrade dabar rusai diskutuoja, jog reikia atstatyti susprogdintą kryžiuočių pilį, tai kodėl mes negalėtume atstatyti skulptūros?

Labai svarbus akcentas mūsų miestui būtų pilies atstatymas, nes Klaipėda neturi jokių ypatingų vizualinių traukos centrų.

Puikus dalykas būtų ir Jono bažnyčios atstatymas, tačiau evangelikų liuteronų bendruomenė nepajėgi to padaryti. Piliavietės atstatymas - valstybinis projektas, bažnyčiai, deja, valstybė pinigų neskirtų. Tad tenka konstatuoti, jog Jono bažnyčia yra labai skaudus Klaipėdos praradimas.

Architektūriniai paminklai

Klaipėdiečiai galėtų labiau akcentuoti Marijos Taikos Karalienės bažnyčią su visa jos istorija. Manau, kad daug miestelėnų net nežino, kad už tam tikrą mokestį galima užlipti į šios bažnyčios bokštą ir, jog tai yra gana ekstremali atrakcija.

Klaipėda gali didžiuotis neogotikiniu pašto pastatu Liepų gatvėje, universiteto miestelio pastatų kompleksu. Jie yra unikalūs tik Lietuvos mastu, tačiau, kaip ir neoklasicistinio stiliaus dramos teatras, yra labiau įdomūs savo istorija.

Objektai pajūryje

Žmonėms, kurie domisi karo istorija, labai įdomūs yra Giruliuose ir Smiltynėje esantys dzotai. Girulių karinių įtvirtinimų kompleksas, manau, galėtų būti labiau žinomas ir pritaikytas turizmui. Juolab kad šalia jo rasta patranka.

Iš tiesų unikalus tiek savo istorija, tiek dabartine ekspozicija yra Jūrų muziejus.

Didžiausia Klaipėdos vertybė yra gamtinė - tai pajūris Smiltynėje. Natūralus, mažai užterštas, su didžiuliais paplūdimiais, gerais dviračių takais.

Klaipėdos pranašumas yra tai, jog ji įsikūrusi arti kurortinių centrų - Juodkrantės, Nidos, Palangos. Ką reiškia tos kelios dešimtys kilometrų? Tad Klaipėdą turistams turėtume pristatyti kaip kompleksą su šiais kurortais.

Manau, kad apskritai reikėtų žiūrėti šiek tiek plačiau, nes Lietuvos masteliai yra labai nedideli. Juk iš Klaipėdos taip pat organizuojamos ekskursijos ir į raketų bazę Plateliuose, Oginskių rūmus Plungėje, Tiškevičių rūmus Palangoje.

Užrašė Jurga PETRONYTĖ