Sukurta Klaipėdoje. Kas?

Menotyrininkas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius mano, kad Klaipėdos meno "brendas" yra ir galėtų būti fotomenininkai Remigijus Treigys, Algirdas Darongauskas, šviesaus atminimo tapytojas Algimantas Jusionis, skulptorius Algirdas Bosas...

"Aš pristatyčiau šviesaus atminimo grafiką Algį Kliševičių. Todėl, kad jis ne tik paliko asmeninės kūrybos lobyną, bet ir suformavo Klaipėdos kaligrafijos mokyklą, kuriai priklauso Mindaugas Petrulis, Lidija Skačkauskienė-Kuklienė, kiti autoriai. Lietuvos dailės istorijoje Klaipėda bus įrašyta kaip kaligrafijos lopšys", - įsitikinęs menotyrininkas.

Su Klaipėdos kultūros ir meno produkcija daugumai pirmiausia asocijuojasi marinistinė Edvardo Malinausko tapyba

Pokalbininkas pripažįsta, jog klaipėdietiškos kultūros ir meno produkto trūkumas susijęs su ilgamečiu kultūrinio, meninio konteksto trūkumu uostamiestyje, kuris tik dabar pradėtas šalinti. "Tik dabar atsiranda zonos, kuriose yra nuolatinis meninis vyksmas. Sukurtas Meno kiemas, kuriama kultūrinė industrija buvusiame Tabako fabrike. Tikiu, kad klaipėdietiška kultūros produkcija ilgainiui atsiras Senamiesčio akademijoje, kuri šį mėnesį atvėrė duris lankytojams Meno kieme. Čia studentams dėstys įvairių sričių menininkai, profesionalai. Manau, kad čia gims ir nauji menininkai ir dėmesio verti kūriniai", - nepraleidžia pareklamuoti naujausią Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro veiklos sritį I. Kazakevičius.

Trūksta reklamos

Dailininkas, Klaipėdos dailės parodų rūmų parodų kuratorius, Meno kūrėjų sąjungos (MeKuSa) pirmininkas Darius Vaičekauskas mano, kad kultūrai ir menui galioja tie patys rinkos ekonomikos dėsniai. "Visas pasaulis žino, kas yra kokakola, tačiau vis tiek šis produktas įkyriai reklamuojamas, kad tik nesumažėtų jo vartojimas. Iš kur gauti informacijos apie Klaipėdos kultūrą, menininkus?"

D. Vaičekausko nuomone aktyvesne ir platesne Klaipėdos meno sklaida galėtų užsiimti ir kūrybinės sąjungos. "Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomeno sąjungos Klaipėdos skyrius laikas nuo laiko pristato Klaipėdos kūrėjų personalines, bendras parodas, tačiau to nepakanka", - įsitikinęs parodų kuratorius, pats su būreliu bendraminčių šiais metais įkūręs Meno kūrėjų sąjungą.

Sąjunga nėra pririšta prie geografinės vietos, prie vieno kūrybos žanro, nariams netaikomas ir amžiaus cenzas. "Manau, kad menininkams nėra reikšmingas prisirišimas prie vietos. Nors, kita vertu, visi žino, kad Virginijus Kinčinaitis yra iš Šiaulių, o Benas Šarka - klaipėdietiškas reiškinys", - svarstė D. Vaičekauskas.

Šiuo metu MeKuSa priklauso 11 narių, branduolys - šiuo metu Klaipėdoje gyvenantys ir kuriantys menininkai. "Sąlyginai organizaciją galima vadinti klaipėdietiškos kultūros produktu", - juokėsi pokalbininkas ir patvirtino, jog ši organizacija stengiasi atkreipti dėmesį į klaipėdiečių kūrybą.

"Festivalyje "Dezintegracija" parodėme Klaipėdos mieste ir regione video- ir alternatyvų kiną kuriančių žmonių kūrybą. Tokių menininkų nėra mažai, tačiau jie nėra matomi ir žinomi. Šiandien festivalio programą parodysime Šiauliuose, festivalyje "Virus", vėliau Plungėje, Rietave, Kretingoje", - pasakojo D. Vaičekauskas.

Darius Vaičekauskas: "Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje pateikiama nuoroda į nežinia kada sukurtą, pasenusią, klaidinančią ir skurdžią informaciją suteikiančią kultūros infosistemą. Ir taip yra jau gal 5 metus. Kada ši situacija pasikeis?"

Beje, MeKuSa festivalyje pristatė ir savo produktą - pirmą klaipėdiečių Klaipėdoje sukurtą veiksmo filmą "John Off". "Ketiname jį papildyti dar dokumentiniu filmuku apie tai, kaip buvo kuriamas šis filmas, ir išleisti viską DVD pavidalu. Štai jums ir turėsime klaipėdietiško kino produktą", - kalbėjo D. Vaičekauskas.

Trūksta veiklos

Menotyrininkei Danguolei Ruškienei pirma asociacija su klaipėdietišku menu yra marinistinė Edvardo Malinausko tapyba. "Apibrėžti raišką, būdingą būtent Klaipėdos menininkams, sudėtinga, nes individualus menininko stilius priklauso nuo žanro, kurį jis kuria, o ne nuo geografijos", - mano pokalbininkė.

"Klaipėdiečio Remigijaus Treigio kūryba neblogai žinoma platesniame nei Klaipėda kontekste. Vis dėlto aš manau, kad užsienyje jis atstovauja daugiau Lietuvai, negu Klaipėdai, nes jo fotografijose - Berlyno, Vilniaus vaizdai", - kalbėjo D. Ruškienė.

Klaipėdietiškos kultūros, meno produkcijos trūkumas, anot pokalbininkės, susijęs su kultūros židinių trūkumu. "Tiksliau, ne trūkumu, o jų veiklos pobūdžiu. Trūksta iniciatyvų, kurios suburtų būtent klaipėdiečius menininkus ką nors įdomaus ir vertingo sukurti. Šiuo metu, tokias iniciatyvas Klaipėdoje demonstruoja tik Meno kiemas. Jis pritraukia tiek vietos menininkus, tiek žymius Lietuvos kūrėjus, tiek svečius iš užsienio ir ten visada pilna žmonių", - gerą pavyzdį pastebėjo D. Ruškienė.

Trūksta jaunimo

Fotomenininkas, Lietuvos fotomeno sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Remigijus Treigys klaipėdietiška kultūros, meno produkcija vadintų specifinius mūsų mieste vykstančius festivalius: šiuolaikinių menų festivalį "Plartforma", kuris unikalus tuo, jog vyksta uosto teritorijoje, fotografijos ir paralelinių menų festivalį "Erozija", kuris savo idėja ir tematika yra novatoriškas ir skiriasi nuo kitų fotografijos renginių šalyje.

Kristina Jokubavičienė: "Klaipėdietiškos kultūros produktas yra Jūros šventė"

"Ar mano fotografija - Klaipėdos kultūros produktas? Manau, kad taip. Šio miesto aplinkoje aš brendau, mokiausi. Klaipėdos krašto istorija, landšaftas, horizontas, vėjai, rūkai, visa atmosfera suformavo mano kūrybos braižą tokį, koks jis yra. Jeigu dabar išvažiuočiau gyventi į kitą miestą, manau, kad mano fotografija jau nepasikeistų", - kalbėjo fotomenininkas.

R. Treigys nemato nieko blogo, kad į Klaipėdoje dominuoja atvežtinė kultūrinė produkcija iš Vilniaus, užsienio. "Virimas uždarame rate būtų blogai. Tiesa, kad Klaipėdos kultūros "virimo" stinga. Manau, kad taip yra todėl, kad uostamiesčio kultūrinis potencialas yra išsisėmęs, jam trūksta jaunimo injekcijų", - svarstė R. Treigys.

Akcentuotų Skulptūrų parką

"Nekyla jokių minčių. Pirma mintis, kad klaipėdietiškos kultūros produktas yra Jūros šventė. Kalbėti apie klaipėdietišką elitinės kultūros, meno produkciją sudėtinga, reikia pagalvoti", - pasimetė menotyrininkė, P. Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė.

"Prieš mėnesį Klaipėdos dailės parodų rūmuose eksponuota Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių paroda "Vakarų vėjai", ją dar truputį atsijojus, galėtų tapti puikia šiuo metu Vakarų Lietuvos regione kuriančių dailininkų kūrybos reprezentacija kituose Lietuvos miestuose. Tai klasikinė dailė, kuri visur surastų savo žiūrovą. Tačiau ekspozicija neturi kuratoriaus ir nėra kam užsiimti jos sklaidos organizavimu", - apgailestavo K. Jokubavičienė.

Menotyrininkė prisipažino, kad kalbėti apie asmenybes, kurių kūryba reprezentuoja Klaipėdą, jai sudėtinga. "Be abejonės labiausiai žinomas klaipėdietis dailininkas yra marinistas Edvardas Malinauskas. Taip pat uostamiesčio vardą plačiai garsina skulptoriai Arūnas Sakalauskas, Vytautas Balsys, Algirdas Bosas, nes jie formuoja, keičia ne tik mūsų miesto, bet ir kitų šalies, užsienio miestų erdves, yra savo srities vedliai", - pastebėjo pokalbininkė.

Etiketė "Sukurta Klaipėdoje", anot menotyrininkės, labiausiai tiktų Klaipėdos skulptūrų parkui. "Visos skulptūros buvo sukurtos per daugelį metų mūsų mieste vykusių skulptūros simpoziumų metu. Šis unikalus parkas galėtų tapti labai ryškiu reprezentaciniu miesto objektu, tačiau to pasiekti reikia pastangų, intelektinių ir finansinių investicijų. Skulptūrų parke yra labai gerų kūrinių, kurie raiškia atspindi laikmetį, kuriuo buvo sukurti. Parką reikia tik sutvarkyti, kad jis taptų patrauklus, jaukus, parengti informacinę medžiagą, kad kiekvienas parko lankytojas sužinotų, kokia šios vietos istorija, kas kokią skulptūrą sukūrė, kuo vienas ar kitas meno kūrinys yra reikšmingas. Žinoma, reikėtų ir nemažų investicijų į reklamą", - kalbėjo K. Jokubavičienė.

Mažosios skulptūros - miesto gėda

"Dabar sunku suvokti, kas yra meno vertybė, kas - ne vertybė. Laikas parodys", - pastebėjo Klaipėdos galerijos direktorė Violeta Jusionienė. "Man atrodo, kad klaipėdietiška kultūros produkcija galima vadinti visus išliekamąją vertę turinčius klaipėdiečių menininkų sukurtus kūrinius.

Su etikete "Sukurta Klaipėdoje" su pasididžiavimu pristatyčiau Liudviko Natalevičiaus, Algirdo Vadoklio tapybą, Gražinos Oškinytės grafiką, Algirdo Boso skulptūrą, - vardino pokalbininkė, čia pat pridurdama: - O kam tai įdomu? Meninė kūryba mūsų mieste niekam nerūpi, tik komercija", - pesimistiškai atsiduso parodų organizatorė.

"Apie kokį miesto kultūros, meno įvaizdį mes kalbame? Miesto įvaizdžio vinimi tapo baisios vieno autoriaus mažosios skulptūros, dėl kurių "meninio lygio" raudonuoja visi profesionalūs Klaipėdos dailininkai. Be proporcijų, be idėjos nulietos gyvūnų ir žmonių skulptūros - štai kas tapo Klaipėdos meno vizitine kortele. Baisi gėda", - neslėpė pasipiktinimo V. Jusionienė.

Violeta Jusionienė: "Klaipėdos meno vizitinė kortelė - be proporcijų, be idėjos nulietos gyvūnų ir žmonių skulptūros. Baisi gėda."

Provincijos menas

"Kultūros produkto terminas mane erzina, o etiketę mums klijuoja kiti ir toji etiketė - provincijos menas", - išrėžė tapytojas, marinistas Edvardas Malinauskas.

"Taip yra ne todėl, kad Klaipėdos menininkai netalentingi ir nieko gero nesukuria, o todėl, kad vyresnioji karta jau tingi užsiimti savo kūrybos sklaida, kokios reikalauja šių dienų rinka, o jaunimo nedaug ir jis orientuotas į šiuolaikinį meną, kuris yra efektingas, tačiau abejotinos išliekamosios vertės", - savo nuomonę dėstė dailininkas.

Apie savo kūrybą kaip Klaipėdos kultūros produktą tapytojas daug nekalbėjo. "Aš tapydamas garbinu jūrą. Daugiau tokių dailininkų Lietuvoje nėra. Ar man trūksta reklamos? O ar jos gali būti per daug?" - retoriškai paklausė pokalbininkas.

E. Malinauskas antrino V. Jusionienei, jog Klaipėdos miesto įvaizdžio formuotojams trūksta išmanymo kultūros ir meno srityje, ir piktinosi, jog neišmanėliai nesikonsultuoja, neklauso meno žinovų ir teršia paties uostamiesčio veidą.

"Aš mačiau pokarinę Klaipėdą, paskendusią griuvėsiuose ir labai džiaugiuosi kiekviena gražiai sutvarkyta gatve, aikšte, skvereliu, dabar tvarkomomis danės upės krantinėmis. Tačiau tokias atgijusias erdves turėtų papuošti skoningi ir originalūs meno kūriniai, dekoratyviniai elementai. Klaipėdoje yra tiek daug puikių skulptorių, tačiau miestas baigiamas užkišti menkavertėmis vieno autoriaus skulptūrėlėmis. Taip yra todėl, kad atsirado verslininkas, kuris finansuoja būtent to autoriaus darbus, ir miestas juos priima kaip didžiausią gėrį vien todėl, kad veltui gauna, formuodamas primityvų įvaizdį", - negailėjo kritikos menininkas.

Bus daugiau.

Klaipėdos tradicija - nepastovumas

Arvydas Žičkus, dizaineris, fotomenininkas

Klaipėdos arealo kultūriniame kontekste svarbiausias stabdys yra visuomenės atribojimas ir atsiribojimas nuo kokybiškų kultūrinių produktų pavyzdžių. Esti susiformavęs (su galutiniu kiekio apibrėžtumu) Klaipėdos kultūros vartotojų sluoksnelis. Šis skaičius per menkas, jog skatintų elitinės kūrybos trauką ir jos plitimą į paviršinius masių sluoksnius.

Yra žmonių, kurie Klaipėdos regiono kultūriniame kontekste jaučia alkį ir domisi elitine pasaulio kultūra. Visgi jie Klaipėdai svetimi arba laukiami tik save parodę svetur. Vyksta nevalingas eksportas į Vilnių ir platųjį pasaulį (jaunųjų ir vidutinio amžiaus kartos), vyriausieji vyksta į gūdžius kaimus. Taigi Klaipėda yra tik lizdas arba šiukšlinė, priklausomai nuo migracijos krypties.

Klaipėda veikia labiau kaip jūros pakrantė, o ne kaip savitas regionas. Todėl čia nėra pastovumo, t.y. nėra apsistojama ir nėra pasiliekama. Dėl to uostamiestyje negali būti gilių ir aiškių kultūrinių tradicijų (išskyrus patį nepastovumą).

Nesivystant natūraliai, jas formuoti reiktų kryptingai, bet tai ginčytų nesuderinama kūrėjo-prievartos analogija. Pakanka jūros ir užsiimti amatu, o menas - tik eksportui skirtas regiono autorių produktas. Todėl egzistuoja masinio skonio kūrėjų perteklius (amatininkų, save įvardijančių kūrėjais) ir "grynuolių" trūkumas.

Šios įžvalgos iš autoriaus recenzijos apie jaunųjų Klaipėdos menininkų parodą "Salonas", kuri vyko Klaipėdos dailės parodų rūmuose 2006 m. Ar par dvejus pastaruosius metus situacija pasikeitė?