Ramunė Staševičiūtė: "Klaipėda stovi kryžkelėje"

"Vakarų ekspresas" tęsia pokalbių ciklą "Klaipėdos TOP-10", kuriuo siekia išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.

"Jaučiu, kad miestas dabar stovi kryžkelėje - ar eiti ta kryptimi, kad trauktume turistus, svečius, užsieniečius, ar tapti tamsiu, niūriu pramonės miestu: nafta, trąšos, terminalai, krova, tarša. Kol kas tendencija padaryti miestą pramoninį nusveria šviesiąją - kultūrinę ir turistinę - pusę, nes toje pusėje yra pinigai", - sako Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.

Vis dėlto, anot architektės, Klaipėdoje yra objektų bei reiškinių, kuriais galime didžiuotis, ir prie kurių reikėtų šiek tiek pridėti ranką, kad jie kitomis spalvomis nušvistų ir turistams.

Gamtinė situacija

Atvažiuojančio žmogaus akimis neabejotinai didžiausias traukos centras yra unikali mūsų gamtinė situacija. Labai svarbu tai, kad susisiekimas su Kuršių nerija yra lengvas - tai reikia visapusiškai puoselėti. Kažkada "plaukiojo" pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per marias idėja. Tokiam tiltui atsiradus mūsų miestas taptų dar patrauklesnis.

Galimybė atplaukti laivais ir atskristi lėktuvais dar yra vystymo stadijos, tačiau šiuos kelius ištobulinus turistui atvykti būtų labai patogu. Ateityje, jei atsirastų galimybė, naujam gyvenimui galėtų būti prikeltas kelias Klaipėda-Karaliaučius-Berlynas. Prieškariu jis buvo gana intensyviai naudojamas.

Akademinė plotmė

Išskirčiau jauną mūsų Klaipėdos universitetą - ir kaip nuostabių pastatų kompleksą, ir kaip reiškinį. Čia taip pat reikėtų paminėti LCC tarptautinį universitetą - nors jis ir nėra poilsinio ar pažintinio turizmo objektas, bet čia atvyksta daug dėstytojų, studentų iš užsienio. Aplink LCC jau yra susiformavęs tam tikros akademinės traukos taškas.

Šventės

Būtinai reikia paminėti "Europiadą" ir didžiųjų burlaivių regatą, praūžusias praėjusią vasarą. Jeigu pavyktų panašias šventes suorganizuoti bent kas keletą metų, jos neabejotinai taptų turistų traukos centru. O atsiradus planuojamam Keleivių ir krovinių terminalui daugiau turistų galėtų atvykti pas mus jūra, galėtų būti organizuojami kruizai.

Menas

Norėčiau paminėti dar vieną Klaipėdos miesto pusę, kuri dar gal ir nėra labai atskleista, bet čia aš matau didelį potencialą. Tai - mūsų moderniojo vaizduojamojo meno bazė. Turime Kultūrų komunikacijų centrą, taip pat miestui labai svarbus yra šokis. Jeigu dar paimtume muziką, ypač džiazą, šiuolaikinę estradą... Kai kurie dalykai yra šiek tiek išbarstyti, bet juos sujungus, perkėlus į profesionalią erdvę, atsirastų puikios perspektyvos. Užuomazgos yra nuostabios, bet nematyti kryptingo veikimo, strategijos, bendros tąsos. Jei miesto galvos padarytų strateginį planą (bet tikrą strateginį, ne "popierinį"), išgrynintų prioritetus, būtų tvarka.

Prie moderniojo meno derėtų ir kita pusė, Klaipėdoje esanti gana stipri - etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas. Abi šios pusės - modernusis menas ir etnokultūra - turėtų būti poroje, bet kad taptų kūnu, turėtų būti strategija, programos, finansavimas. Šias sritis suvienijus ir išryškinus Klaipėda taptų tikrai patraukli.

Užrašė Giedrė NORVILAITĖ