Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija

Publikacijų ciklą tęsiame Kęstučio Demerecko surinkta medžiaga.

Parko industrializacijos ir urbanizacijos pradžia. Geležinkelis

Parko geriausiais laikais, kai pasimatė įdėtų apželdinimo darbų rezultatai - pajūryje sužaliavo jauno miško gojeliai, prasidėjo atvirkštinis procesas. Industrializacijos, kaip žmonijos pažangos būtinybės, planai sąlygojo pirmuosius sukurto grožio naikinimo procesus: per parką būtina buvo nutiesti naujus kelius, gatves, geležinkelį ir t.t.

Pirmąja grėsme parko suskaidymui ir kartu dalies sunaikinimui tapo geležinkelis. Nes jo nutiesimo planuose buvo ne tik Klaipėdos sujungimas su Tilže ir Rytų geležinkeliu (Karaliaučius-Eitkūnai, nutiestu 1860 m.), bet ir su Rusija per Kretingą. Geležinkelio susisiekimu Klaipėdoje susirūpinta tuo pat metu, kai buvo pradėtas tiesti Rytų geležinkelis iš Karaliaučiaus į Eitkūnus. Jau 1859 m. kovo 19 d. Atstovų rūmų posėdyje apie šią problemą buvo aiškiai pasakytos dvi tuo metu skirtingos nuomonės: viena, kad Klaipėda be geležinkelio bus tik menkas žvejų kaimas, o kita, kad Klaipėdai geležinkelis nebus naudingas, nes pagrindiniai kroviniai į uostą atplukdomi vandeniu - Nemunu žemyn. Net ir J.Zembrickis pabrėžė:

"Klaipėdos prekybai augti būtina sąlyga - miesto sujungimas geležinkeliu su Rusijos giluma, tačiau ši valstybė vis dar nenori su tuo sutikti, keistai neįvertindama svarbiausių savo pasienio sričių interesų. Kaimyninė Žemaitija nelinksta nei į Liepoją, nei į Tilžę, o tik į Klaipėdą, ir geležinkelio nutiesimas iki Klaipėdos turėtų didžiulę reikšmę bei įtaką šios Rusijos pasienio srities kultūrai, gerovei, gyventojų skaičiaus augimui. Mes tikimės iš XX amžiaus to, ko nepajėgė padaryti XIX!" J. Zembrickio lūkesčius po 1923 m. įvykdė Lietuvos Respublikos vyriausybė.

Debatai, derybos ir miesto prašymai nutiesti geležinkelį tęsėsi kone 25 metus. Tai labai plačiai aprašė J. Zembrickis Klaipėdos istorijos antrajame tome. Pirmiausia vyriausybė pareikalavo, kad dalį pinigų geležinkelio tiesimui surinktų miestas, be to, kad žemė geležinkelio linijai būtų suteikta nemokamai. Tada vyriausybė už savo lėšas pastatysianti tiltą per Nemuną, o privati anglų bendrovė susitarsianti su Rusija dėl Klaipėdos geležinkelio sujungimo per Liepoją su Ryga ir nutiesianti geležinkelį. Deryboms su Rusija žlugus, vyriausybė pareiškė, kad geležinkelis tik į Klaipėdą bus nerentabilus. Tačiau klaipėdiečiai, vedini deputato Schulzo, nenuleido rankų tol, kol 1869 m. susikūrusi geležinkelio statybos bendrovė pasiekė, kad Landtage būtų patvirtintas geležinkelio Tilžė-Klaipėda projektas. Tačiau statybos finansavimo reikalai pajudėjo tik pasibaigus karui su Prancūzija. Geležinkelio nutiesimui, matyt, daugiausia įtakos turėjo Vokietijos militaristinis siekis sutvirtinti Baltijos uostus, pastatant gynybinius fortus, kurių statybai ir funkcionavimui ypatingą reikšmę turėjo geležinkelis.

Geležinkelio statybos darbai prasidėjo 1872 m. Pradėjus geležinkelio tiesimo darbus, pirmiausia nukentėjo miesto ganyklos Rosgartene. Jos nuo 1873 m. rugpjūčio 1 d. buvo uždarytos (vasaromis ten ganydavosi 134 miestiečių karvės). 1874 m. pastatytas akmeninis geležinkelio tiltas per Dangę.

Visa geležinkelio linija Tilžė-Klaipėda atidaryta 1875 m. spalio 15 d. Klaipėdos miesto ir pirklių parką (plantaciją) lietė šiaurinės geležinkelio kryptys. Pirmoji po metų 1876 m. lapkričio 22 d. atidaryta linija iš stoties į Žiemos uostą, nors tiesiogiai nesiekė parko (ėjo šiandienine Dariaus ir Girėno gatve), tačiau plantaciją atskyrė nuo miesto.

Po dešimties metų tai pačiai pirklių bendruomenei, kuri įkūrė plantaciją, reikalaujant, pradėti parengiamieji darbai geležinkelio tiesimui per parką į Girulius ir Bajorus, prie Rusijos sienos. Ši geležinkelio atkarpa galutinai baigta 1892 m. lapkričio 1 d. Visuose planuose ji buvo numatyta daug anksčiau kaip privalomoji plantacijos gynybinio forto grandis. Todėl ir geležinkelio kryptis pasirinkta ne tiesiai iš Klaipėdos stoties į Kretingą, bet sukant lanką palei plantacijos fortą. Tačiau nepaisant visko, klaipėdiečiai buvo patenkinti šiaurine geležinkelio kryptimi ne tik dėl prekių (žemės ūkio produktų), atgabenamų į turgų iš Kretingos, bet, pirmiausia, galimybe greitai ir patogiai nuvykti į Girulių kurortą. Tik nutiesus šią dalį ir dar nebaigus visos linijos statybos, vasarą sekmadieniais pilnutėliai traukiniai poilsiautojų važiuodavo iki Girulių. Bet geležinkelis turėjo ir ne vieną blogąją pusę: nuo išmetamų anglių buvo ne kartą užsidegęs naujai pasodintas plantacijos miškas. Išdegė nemaži plotai jaunuolynų ir net senojo Šarlotės dvaro miško.

Jau minėta, kad Klaipėdos-Bajorų geležinkelis turėjo ne tik susisiekimo su Žemaitija leitmotyvą, tačiau buvo pirmiausia strateginio planavimo rezultatas, sutvirtinant Klaipėdą kaip šiaurinį Vokietijos forpostą. Tam tikslui Klaipėdoje buvo pastatyti du milžiniški to meto mastais gynybiniai fortai - Kopgalio tvirtovė ir dvigubai už ją didesnis Plantacijos fortas, apie kurį bus pasakojama kitoje dalyje.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai atguls į knygą apie parką.

ŽEMĖLAPIS. XIX a. pab. žemėlapis, kuriame matyti geležinkelio linija per Klaipėdos miesto ir pirklių plantaciją, per kurios vidurį nutiestas geležinkelis bei pastatytas didžiausias gynybinis statinys Šiaurės Vokietijoje - Plantacijos fortas