Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (25)

Straipsnis parengtas remiantis Gitano Nausėdos atsiųsta medžiaga bei Richardo Šolco (Richard Scholz) Berlyne 1942 metais išleista knyga "Žmonijos šmėkla buvo išvyta". Tęsinys. Pradžia - vasario 1 d. numeryje.

Inauguracija

1899 m. liepos 20 dieną vyko raupsuotųjų ligoninės inauguracija. Memelio Plantagėje ligoninė buvo pastatyta "Ravillon" stiliumi. Ji užėmė penkių akrų miškingos vietovės plotą. Tik įkurta ligoninė iškart buvo užpildyta 22 ligoniais. 1927 m. buvo 15 ligonių, 1941 m. - tik 7.

Neramūs laikai

Ligoninę palietė ir audringi laikai, nors atrodė, kad ji egzistavo taikiai ir ramiai. 1915 m. kovo mėnesį rusų kariuomenė įsiveržė į miestą. Apgirtę kareiviai apiplėšė raupsuotųjų ligoninės sesutes ir gąsdindami ligonius nusitempė juos į kareivines. Iš ten po kelių valandų, kai juos pamatė rusų gydytojas, visi buvo tuojau sugrąžinti atgal. Kareiviai įsikūrę ligoninėje pabėgo. Dėl rusų kareivių kaltės ligoninėje kilo ir gaisras, kurį pavyko užgesinti po keletos valandų.

1923 m. lietuvių kariams įsiveržus į Memelio kraštą, raupsuotųjų ligoninė buvo apšaudyta. Jos sienose rastos net 84 kulkos.

Darbuotojai ir ligoniai

Ligoninėje nuolat dirbo valstybės apmokamas gydytojas ir dvi seserys - viena vadovavo ūkiui, kita rūpinosi ligoniais. Be jų, dar buvo virėja, valytoja, ūkvedys.

Šioje įstaigoje beveik 40 metų išdirbo sesuo Emilie. 1941 m. ji turėjo septynis ligonius - dvi moteris iš Memelio krašto, kurios sirgo nuo 1907 iki 1914 metų, du vyrus iš Memelio krašto (1914-1934 m.) ir vien1 vokiet5 iš Brazilijos, kuris 1903 m. keliaudamas per Atlantą su tėvais ir seserimi dar būdamas vaikas pateko į ligoninę. 1944 m. evakuojant ligonius, kurių buvo penki, jie buvo išvežti traukiniu į Vokietiją.

Raupsai Europoje ir pasaulyje

Be ligonių Memelio krašte, 1940 m. Vokietijoje raupsais dar sirgo penkiolika ligonių - 3 Prūsijoje, 7 Hamburge, 2 Württemberge, po vieną Sachsene, Anhalte ir Österreiche.

Raupsai Europoje tuomet dar nebuvo išnykę, ypač daug, apie 7 tūkst. atvejų, buvo užregistruota Rusijoje, Balkanuose.

Apie 1937 m. Vokietijoje, Würzburge, buvo įkurta Vokietijos sveikatos draugija “Raupsuotųjų fondas”, kuri suskaičiavo, kad tuomet pasaulyje buvo apie 15 mln. raupsais sergančiųjų. Ši draugija rėmė ir rūpinosi 50 raupsuotųjų ligoninių Vokietijoje ir apie 100 tūkst. ligonių pasaulyje.

Vokietijos Respublika tuomet paaukojo 12 mln. markių, iš kurių buvo pastatytos ir įkurtos raupsuotųjų ligoninės, taip pat mokyklos, amatų dirbtuvės Rytų Afrikoje, Etiopijoje ir kitur.