Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (19)

Prisiminimais bei nuotraukomis su "Vakarų ekspreso" skaitytojais pasidalino buvusi Klaipėdos kultūros ir poilsio parko darbuotoja Irena Toliušienė. Ji apie 1970-1974 m. parke dirbo vaikų sektoriaus vadove, vėliau - parko meno vadove. Šiuo metu 69-erių I. Toliušienė gyvena Klaipėdoje.

Iš pradžių Irena dirbo vaikų sektoriuje. Čia uždirbdavo 47 rublius. Vėliau, dirbant meno vadove, alga pakilo iki 90 rublių. Tuomet parko direktore dirbo Bronė Valickienė, jos alga, kiek pamena Irena, buvo 110 rublių. Po vasaros sezono, daugiausia rugsėjo mėnesį, parko darbuotojai gaudavo vieno mėnesio algos dydžio premijas.

Irena džiaugiasi, kad 1972 metais, jai dirbant parko meno vadove, buvo išsiųsta pusantro mėnesio tobulintis į Maskvą, kur vyko užklasinės popamokinės veiklos, kultūros ir poilsio parkų organizatorių kursai. Į juos buvo suvažiavę dalyviai iš visos tuometinės Tarybų sąjungos. Kursus vedė garsūs dėstytojai, režisieriai, aktoriai. Jie mokė vesti įvairius renginius, koncertus, teminius vakarus.

Procedūros

Prieš prasidedant renginiui Klaipėdos poilsio parke tuometinis parko dailininkas A. Tamošauskas padarydavo renginio afišos eskizą. Šis keliaudavo į miesto partijos komiteto agitacijos ir propagandos skyrių, kuris spręsdavo, ar galima šį eskizą viešinti. Gavus šį leidimą, suderintus vaizdą ir tekstą tekdavo nešti "Ryto" spaustuvės direktoriui ir gauti "Glavlito" (Vyriausioji literatūros ir leidyklų reikalų valdyba, vėliau - Cenzūros įstaiga, pavadinta Vyriausiąja valstybinių paslapčių saugojimo valdyba) leidimą. Spaustuvės direktorius kartais liepdavo pakeisti kai kuriuos žodžius. Viską suderinus, spaustuvė spausdindavo nuo 100 iki 150 parko renginių plakatų.

DARBUOTOJA. Buvusi parko darbuotoja Irena Toliušienė parko estradoje vykusiame koncerte, kurį vedė aktorius Kęstutis Mačiulis.

Atspausdinus parko sunkvežimiu Irena išvežiodavo plakatus į įvairias miesto organizacijas, mokyklas ir jie būdavo pakabinami skelbimų lentose. Prieš kabinant pirma tekdavo atsiklausti įmonės vadovų, profsąjungos pirmininkų leidimo.

Muzikinė parko pusė

Visi parko renginiai būdavo nemokami ir juose dalyvaudavo labai daug žmonių.

Parkas turėjo Klaipėdos kultūros ir poilsio parko pučiamųjų instrumentų orkestrą. Tuomet jam šauniai vadovavo Justinas Jonušas. Žiemą miesto Filharmonijos patalpose (dabar - Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia) orkestras nuo ryto iki vakaro intensyviai repetuodavo.

VEDĖJAS. Parko renginius tuomet vesdavo ir miesto aktorius Aleksandras Šimanskis. 

Orkestras respublikiniuose konkursuose užimdavo prizines vietas, buvo kviečiamas į miesto iškilmingus minėjimus, teminius vakarus.

Pagal sutartį vasarai parko šokiams administracija samdydavo pramoginį muzikos orkestrėlį. Tuomet parko renginiuose grojo estradinis ansamblis "Kopų balsai", dainavo Birutė Petrikytė, Nelė Paltinienė, Eugenijus Ivanauskas, Antanas Rupšas ir daugelis kitų.

ORKESTRAS. Klaipėdos kultūros ir poilsio parko pučiamųjų instrumentų orkestras. 

Klaipėdiečiai savaitgaliais ir įvairių švenčiu metu buvo kviečiami rinktis prie Klaipėdos miesto kultūros namų (dabartinio Muzikinio teatro). Susirinkę visi kartu su parko pučiamųjų instrumentų orkestru žingsniuodavo į parką. Einant gatve parko link prie eisenos prisijungdavo vis daugiau žmonių, kojos pačios kilnojosi maršo ritmu.

Parko renginiai

Irena kiekvieną dieną pildydavo darbo ataskaitas. Turėjo metinį, pusmečio, mėnesio planus ir jų laikydavosi.

Į koncertus kviesdavo ir kitų miesto kolektyvus. Irena gerai pamena parke koncertavusį tuomet labai populiarų Tauragės keramikos gamyklos estradinį orkestrą su Butkų Juze. Pamena ir įspūdingą Algimanto Raudonikio ir Benjamino Gorbulskio dainų vakarą, teminį vakarą "Tėvų didvyriškumas - palikimas sūnums", skirtą tarybinės armijos dienai paminėti, ir kitus renginius.

KONCERTAS. Parko estradoje vyko Tauragės keramikos gamyklos estradinio orkestro ir Butkų Juzės koncertas.  

Buvo organizuojami ir dviračių, triratukų, piešimo ant asfalto, skaitovų konkursai, poezijos vakarai. Parke, tarp medžių ištiesus baltą audeklą, rodydavo ir filmus.

Renginio programų dalyviams visada įteikdavo padėkos raštus, gėles, suvenyrus.

Vesti renginius pakviesdavo ir miesto aktorius, pavyzdžiui, Aleksandrą Šimanskį, Kęstutį Mačiulį.

Miesto kultūros skyriaus paliepimu Jūros šventės metu buvo organizuojami numatyti renginiai. Tekdavo rūpintis ir į šventę atvykusiomis delegacijomis, saviveiklos kolektyvais iš Latvijos, Rusijos, Kaliningrado.

Parko atmosfera

Irena prisimena, jog parke susirinkdavę žmonės buvo kultūringi, ateidavo daug gero jaunimo. Į šokius nebuvo įleidžiami per daug "įsilinksminę" asmenys. Budėdavo draugovininkai.

Parke nuolat susirinkdavo daug šeimų. Mamos su vežimėliais ypač parką mėgdavo savaitgalių dienomis. Klaipėdiečiai didžiuodavosi sakydami, jog laisvalaikį leido parke.

PASIRODYMAS. Algimanto Raudonikio ir Benjamino Gorbulskio dainų vakaras. 

Irenos manymu, žmonės tuomet buvo geranoriški, labai norėjo bendrauti, reikėjo mažiau pastangų juos kviečiant į renginius. Klaipėdiečiai mylėjo ir brangino parką. Kitos tokios vietos nebuvo - visos pagrindinės šventės, ypač vasarą, vykdavo būtent miesto parke.

Kiekvienais metais anksti pavasarį buvo atnaujinamas parko inventorius - šiukšliadėžės, suoliukai, atrakcionai. Sezoniniam darbui administracija priimdavo daug darbuotojų - kontrolierių, valytojų, šokių aikštelės rūbininkų, muzikantų, solistų.

Tiesa, parke kartais trūkdavo estetinio vaizdo, norėjosi daugiau gėlių. Jautėsi tarybinė spalvų niūruma, trūko ryškumo. O ir patys žmonės atrodydavo pilkesni, dėl aprangos spalvų.

"Norėtųsi, kad viskas, kas buvo parke, sugrįžtų, tik kitoje šviesoje. Parke galėtų būti meilės salelės, kuriose jaunimas skirtų pasimatymus. Taip pat čia galėtų būti senjorų namai, daugiau gėlynų, skulptūrų ir kitokių papuošimų. Iš miesto valdžios vis dar tikimės taip trūkstamos pagarbos parkui. Užtenka nuvažiuoti į Jelgavą, Jūrmalą, Ventspilį ir pasižiūrėti, kaip puoselėjami ir prižiūrimi tų miestų parkai. Norėtųsi, kad ir mūsų parkas vėl būtų mylimas visų", - sako Irena.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468).

Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.