Apie valią priešintis

Jie sudarė galimybę "Vakarų ekspreso" skaitytojams susipažinti su keliomis knygos ištraukomis. Šįkart pristatome Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Istorijos katedros vedėjo, prof. V. Vareikio parengtą publikaciją "Hibridinis Lietuvos žygis? Lietuvių šauliai Klaipėdos krašto operacijoje".

Pasirengimas

Politinės, diplomatinės bei karinės Klaipėdos krašto užėmimo aplinkybės bei Lietuvos šaulių vaidmuo Klaipėdos žygio metu yra plačiai ištirtas epizodas Lietuvos istoriografijoje. Nors hibridinio karo apibrėžimas karo teoretikų darbuose pasirodė praėjus 70 metų po Klaipėdos sukilimo, pats sukilimo organizavimas ir realizavimas (propaganda, diplomatiniai veiksmai, perrengtos kariuomenės veikimas, paramilitarinės grupės) gali būti laikomas pirmuoju hibridinio veiksmo, atkartojusio kitose Europos šalyse vykusius panašaus pobūdžio žygius (1919 m. italų įvykdytas Fiūmės (Rijekos) užėmimas, 1921 m. lenkų organizuotas žygis į Aukštutinę Sileziją), Lietuvoje pavyzdžiu.

Kiek Klaipėdos sukilimas buvo "hibridinė" operacija ir kokį vaidmenį čia atliko šauliai?

1923-IEJI. Grupė vadinamųjų Klaipėdos sukilėlių. Pirmas iš dešinės - šaulys Antanas Zubavičus, apdovanotas Vyties Kryžiaus ordinu už žygius Klaipėdoje.

Klaipėdos sukilimą suorganizavo ir jo eigą kontroliavo Lietuvos ministrų tarybos pirmininkas Ernestas Galvanauskas ir Krašto apsaugos ministerijos generalinis štabas. Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovai kartu su prolietuviškai nusiteikusiais krašto veikėjais nuolat spaudė E. Galvanausko Vyriausybę imtis ryžtingų žingsnių Klaipėdos klausimu.

Pagrindinę lietuvių karinę jėgą sudarė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų daliniai ir rinktiniai šaulių būriai, suburti į Ypatingosios paskirties rinktinę. Šaulių ir partizanų, kurie buvo pavaldūs LŠS, būriai, turėję dalyvauti Klaipėdos operacijoje, buvo pradėti formuoti 1922 m. gruodį. Šio mėnesio 20 d. beveik visi LŠS skyrių vadai atvyko į jos būstinėje Kaune vykusį slaptą pasitarimą.

Nuo 1922 m. gruodžio 30 d. į Kauną grupėmis su paskirtais instruktoriais pradėjo rinktis šauliai, kuriuos komandiruodavo LŠS skyriai. Iš viso Kaune 1923 m. pradžioje buvo surinkti 700 šaulių iš visų rinktinių ir 18 karo instruktorių. Šauliai vėliau buvo siunčiami į Vilkaviškį, Kaišiadorius ir Panevėžį, kur po atrankos turėjo būti paskirti į tuo metu formuotą Ypatingosios paskirties rinktinę.

Gruodžio pabaigoje devynių Šaulių sąjungos skyrių vadai pasiliko Kaune, kad vėliau galėtų tiesiogiai dalyvauti Klaipėdos operacijoje. 1923 m. sausio pirmosiomis dienomis į Kauną atvyko dar penkių skyrių vadai. 1922 m. gruodžio 30 d. sąjungos centro valdybos nutarimu buvo įsteigtas papildomas etatas - šaulys ypatingiems reikalams prie sąjungos viršininko, kuris turėjo koordinuoti šaulių veiklą Klaipėdos operacijoje.

Dalyvavo 887 šauliai

1923 m. sausio 14-15 d. Klaipėdos operacijoje iš lietuvių pusės žuvo aštuoni kariškiai ir keturi šauliai. Vieni jų žuvo prie Sendvario sausio 14-osios naktį (kapitonas Eduardas Noreika, eiliniai Adolfas Viliūnas, Povilas Trinkūnas, Jonas Simonavičius, šauliai Jonas Pleštys ir Algirdas Jesaitis), kiti (leitenantas Viktoras Burokevičius, eilinis Jonas Petkus ir šaulys Flioras Lukšys) buvo nukauti užimant miestą ir prefektūrą sausio 15 d. Šaulys Antanas Ubavičius žuvo naktį iš sausio 15-osios į 16 dieną prie Girulių geležinkelio stoties.

Kitą dieną po sėkmingo žygio generalinis štabas įsakė visus sužeistus Lietuvos piliečius išgabenti į Lietuvą, o nukautuosius palaidoti Klaipėdoje (vėliau žuvusieji vis dėlto buvo išvežti į Kėdainius), išvesti iš krašto reguliariosios kariuomenės dalis ir pradėti organizuoti kariuomenę iš vietinių gyventojų.

Klaipėdos operacijoje sausio-vasario mėnesiais iš viso dalyvavo 621 Lietuvos kareivis, 41 karininkas, 887 šauliai (kartu su partizanais, kurie veikė pasienio teritorijoje su lenkais ir struktūriškai buvo pavaldūs LŠS) ir 243 savanoriai iš Didžiosios Lietuvos.

Lietuvos kariškiai iš Ypatingosios paskirties rinktinės buvo išgabenti po sėkmingo žygio, o šauliai ir savanoriai Klaipėdos krašto armijoje veikė iki jos likvidavimo vasario pabaigoje.

Ne visi šauliai, vėliau įtraukti į sąrašus, dalyvavo karinėje Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje sausio 10-15 d. Tiesiogiai operacijoje dalyvavusios šaulių grupės iš Klaipėdos buvo išgabentos 1923 m. sausio pabaigoje.

Priešinosi sovietams

Istoriografijoje yra pastebėta, kad Klaipėdos užėmimas, kuriame aktyviai dalyvavo ir LŠS kovotojai bei šauliai partizanai, buvo vienas esminių veiksnių, formavusių jauną valstybę, o ir 1944-1953 m. tarp partizanų buvo tokių, kurie dalyvavo sėkmingame Klaipėdos žygyje. Išskirtinas Lietuvos kariuomenės kpt. Sergijus Staniškis, kuris dalyvavo 1923 m. žygyje bei vadovavo pokario partizanams. Jis sugebėjo per aštuonetą žūtbūtinių kovų metų išlikti nesužeistas ir sėkmingai vadovauti stambiems "miško brolių" junginiams. S. Staniškis žuvo nepasidavęs okupantams - užverbuoto Dainavos apygardos štabo pareigūno atvestos MGB pajėgos 1953 m. vasario 3 d. apsupo Staniškio bunkerį, tačiau partizanas, sunaikinęs visus dokumentus bei ryšių įrangą, nusišovė.

Ats. jns. ltn. Stapas Derbutas buvo Klaipėdos operacijos dalyvis, Aisėnų šaulių būrio vadas, pokario partizanų būrio vadas. Pokario partizanų ryšininkas Jonas Tamošaitis taip pat dalyvavo 1923 m. žygyje, buvo inžinerijos ats. jns. ltn., šaulys.

Petras Zubauskas, šaulys, Klaipėdos operacijos dalyvis, buvo pokario partizanų vadas. Ats. jns. ltn. Jonas Žilinskas, būdamas kariūnu, dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijoje, buvo šaulių būrio vadas, nuo 1935 m. Pilviškiuose dirbo karinio rengimo mokytoju. Antrosios sovietų okupacijos metu jo sodyboje telkėsi Tauro apygardos partizanų štabo nariai, platino partizanų laikraštėlį "Girios balsas". 1945 m. sovietų jis suimtas ir represuotas.

Paminėtini Lietuvos kariuomenės karininkai Ignas Vylius bei Kazys Šaltenis, dalyvavę antisovietinėje pogrindinėje veikloje.

Čia įvardinti tik keli karininkai. Eilinių karių, šaulių bei savanorių, dalyvavusių 1923 m. Klaipėdos operacijoje likimai, duomenys apie jų dalyvavimą 1941 m. bei 1944-1953 m. ginkluotame pasipriešinime kol kas nežinomi ir dar laukia tyrinėtojų dėmesio.

Bus daugiau