Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (68)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien pradėsime dairytis Klaipėdos kvartale, kuris buvo vadinamas Pelenynu.

Besiformuojant Klaipėdai, aplink miestą kūrėsi gyvenvietės. 1571 m. iš hercogo gautoje žemėje išaugo dvi tokios - Malūnų kalnas ir Pelenynas. Malūnų kalno sodybos užėmė dabartinės Bangų gatvės kairiąją pusę ir Gluosnių gatvę. XVII a. ten stūksojo nemaža grupė sodybų.

Kiek vėliau prie Danės atsirado Pelenynas. Ši gyvenvietė užsimezgė XVII a. antrojoje pusėje. Pelenyno vardu pradėta vadinti todėl, kad ten veikė potašo fabrikas. Į jį iš Lietuvos ir Lenkijos suvežti pelenai buvo perdirbami į potašą ir eksportuojami. Per 1854 m. gaisrą priemiestis sudegė, bet Pelenyno pavadinimas išliko iki pat XX a. vidurio.

Klaipėdos chemijos pramonei pradžią davė būtent 1771 m. įsteigtas potašo fabrikas. Jame buvo perdirbami pelenai stiklo gamybai, daromas potašas eksportui. Ši privati įmonė buvo įsikūrusi Pelenyne (Aschhof) prie Danės ir gynybinių griovių. Vėliau čia pastatyta daugiau namų.

Jono kalnelio vaizdas nuo Pelenyno

1869 m. kitame Danės krante pradėjo veikti kaulamilčių fabrikėlis. Kaulų miltai buvo vartojami trąšoms bei kaip filtruojanti medžiaga cukraus gamyboje. Apie 1880 m. iš fabrikėlio išaugo mineralinių trąšų gamykla, kuri priklausė "Union" trąšų fabrikui Ščecine. XIX a. pabaigoje ši nuo gaisro nukentėjusi įmonė buvo atstatyta, o 1928 m. modernizuota.

Tarpukario laikotarpiu "Union" fabrikas gamino ne tik trąšas, bet ir sieros rūgštį. Įmonės teritorija užėmė 123 tūkst. kv. metrų, kuriuose stovėjo apie dvidešimt pastatų. Fabrikui priklausė keturi šimtai metrų Danės krantinės.

Kadangi upe buvo vežiojami turistai, ant kranto stovinčių statinių architektūrai buvo skiriama daugiau dėmesio. Vieno išvaizdaus pagrindiniu fasadu atgręžto į upę raudonų plytų pastato viršus baigėsi laiptuotu frontonu, o sienas skaidė lizenos. Šalia šio pastato palei krantinę stovėjo septyni suglausti fachverkiniai sandėliai, galais atgręžti į upės pusę. Jie užstojo neišvaizdų gamybinį kiemą.

"Union" trąšų fabriko sandėliai buvo savotiška Danės upės krantinių puošmena

Iš kieme stovėjusių pastatų išsiskyrė septynių aukštų fachverkiniai bokštiniai rezervuarai, kuriuose krentančio vandens srovėmis buvo atšaldomos sieros dujos. Bokštai buvo trisdešimties metrų aukščio ir penkių metrų skersmens. Virš fabriko kilo 65 metrų kaminas. Kiti įmonės pastatai buvo žemesni mūriniai arba fachverkiniai. Trąšų fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto pramoniniu geležinkeliu.

Savotiška nunykusio Pelenyno tąsa buvo dideli sandėliai, kuriuos XX a. pradžioje prie Danės pasistatė "Union" mineralinių trąšų fabrikas. Tai buvo septynių suglaustų sandėlių kompleksas. Žiūrint iš tolo, šio komplekso vaizdas buvo dinamiškas - dvišlaičių stogų siluetai sudarė vientisą dantytą juostą. Visiškai naujai buvo sutvarkytas ir pastatų vidus. Vietoje tradicinių medinių stulpų stogą laikė įstrižos medinės konstrukcijos, apačioje atremtos į sienoje įmūrytas konsoles, kurios, išsikišusios į išorę, buvo savotiški dekoratyviniai elementai.

Sandėliuose be stulpų buvo galima geriau organizuoti pervežimo ir pakrovimo darbus, panaudoti mechanizmus. Čia buvo saugomos laivais atgabentos žaliavos ir įmonės produkcija. Šie statiniai ir dabar paįvairina Danės krantinę.

Jau XIX a. pabaigoje Pelenynas tapo ir klaipėdiečių pramogų vieta - užšalusiuose gynybiniuose grioviuose ir Danėje buvo įrengiamos čiuožyklos. Nuo 1924 m. čia pradėta žaisti ir ledo rutulį. Jo aikštelės buvo netoli ravelino, šalia Pelenyno.

Šiandien vienintelė Pelenyne išlikusi puošmena - irkluotojų bazė. Šiaip jau buvusio aprašyto Danės ir kairiosios, ir dešiniosios krantinių grožio nelikę nė pėdsako. Dane juk nebekursuoja laivai su turistais, tad nesistengiama maskuoti ir gamybinių kiemų.

Na, o kitą pirmadienį pabandysime atsekti, kas Pelenyne gyveno prieškariu ir pokariu. Nes čia būta ir gyvenamųjų namų.

Klaipėdos vandens telkiniai tapdavo Čiuožyklomis

Gražina JUODYTĖ