Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (566)

Kol rinkau faktus apie vėlesnius šio namo gyventojus, ištikimas "Vakarų ekspreso" skaitytojas Aleksandras Sakas pasufleravo dar apie vieną šio namo gyventoją tarpukariu - kapitoną Adomą Daugirdą. Kai pradėjau juo domėtis, sužinojau, kad jis buvo "Prezidento Smetonos", vienintelio tarpukario Lietuvos karinio laivo, pirmasis kapitonas. Tai padarė įspūdį. Kai rausiausi toliau, "Albatroso" portale aptikau Vidmanto Matučio surinktus faktus ne tik apie patį kapitoną, bet ir jo šeimą. Taip pat sužinojau apie A. Daugirdo vaidmenį Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą.

Kapitonas Adomas Daugirdas

Apie antrąjį nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitoną Adomą Daugirdą žinoma kur kas mažiau nei apie Liudviką Stulpiną. Tad "Akvarelių" skaitytojams galbūt bus įdomu bent štrichais su juo susipažinti.

A. Daugirdas Klaipėdos uosto kapitono pareigas iš pensijon išėjusio Liudviko Stulpino perėmė 1934 m. sausio 24 d.

Tokio visuomenės dėmesio kaip L. Stulpinas jis nesulaukė. 1935-1936 m. A. Daugirdas ėjo laivininkystės, žvejybos, buriavimo vadovo ir literatūros iliustruoto žurnalo "Jūra" atsakingojo redaktoriaus pareigas. "Atsiradus didesniam skaičiui po Lietuvos vėliava plaukiojančių prekinių laivų, pasireiškė ir savų jūrininkų vadų trūkumas. Dalis iki tol baigusiųjų užsienyje jūrininkystės mokslus perėjo tarnauti į prekybos laivyną, dalis į uosto tarnybą, kur taip pat juntamas kvalifikuotų jūrininkų trūkumas. Kad ir locmanų tarnyba.

Nežiūrint labai pagyvėjusio laivų judėjimo Klaipėdos uoste, iki šiol visus laivus aptarnauja tik dvi locmanų pamainos, dirbdamos visas 24 valandas per parą.

Tuo tarpu būtų visiškai ne per daug ir trečioji pamaina, tačiau ir tam tikslui kvalifikuotų jūrininkų trūksta", - 1937 m. vasarį interviu "Jūros" žurnalui teigė A. Daugirdas.

Lietuviško uosto netektis

A. Daugirdas Klaipėdos uosto kapitono pareigas ėjo iki 1939 m. kovo 22 d., kai Vokietijos Trečiasis Reichas okupavo Klaipėdos kraštą ir uostą. A. Daugirdas dalyvavo ir uosto perdavimo vokiečiams komisijoje.

1939 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos sutartyje dėl Klaipėdos krašto perleidimo buvo numatyta, kad Lietuvos Respublika Klaipėdos uoste nuo 1923 iki 1939 metų padarė dideles investicijas. Todėl Lietuvai palikti du ploteliai - žiemos uoste su 220 metrų ilgio krantine (dabar "Klasco" kampas vidiniame žiemos uoste šalia buvusio "Memelio miesto" nuomotos teritorijos, arba 17-18 krantinės) ir prieš žiemos uostą su 380 metrų ilgio krantine (dabar "Klasco" naudojamos 9,10 ir 11 krantinės).

Apie tai, kaip funkcionavo lietuviškas laisvasis uostas Klaipėdoje, žinoma tik iš M. Brako atsiminimų. Jis buvo šio uosto bendrovės vadovas. Toje bendrovėje dirbo apie 20 tarnautojų.

Lietuviškos zonos uoste buvo aptvertas tvoromis. Tai iš esmės pirmosios tvoros Klaipėdos uosto istorijoje. Lietuviškose uosto zonose veikė lietuviškas paštas, telegrafas, buvo telefonas. Vienintelė valiuta - litas. Viešuose užrašuose lietuviškoje zonoje buvo vartojama ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalba. 1940 m. rugpjūčio 27 d. į lietuviškas laisvojo uosto zonas Klaipėdoje įvesta Vokietijos kariuomenė. Buvo sustabdyta muitinės veikla, įsakyta tučtuojau išgabenti prekes.

Šeimos gyvenimas

1916 metais baigęs Balaklavos povandeninių laivų karo mokyklą A. Daugirdas susipažino su Tekle Hulevičiūte, kuri ten dirbo gydytoja, su ja sukūrė šeimą.

A. Daugirdas tarnavo Rusijos povandeniniuose laivuose. Prasidėjus revoliucijai, grįžo į Lietuvą, įstojo į kariuomenę, buvo automobilių bataliono vadu. Įsitraukė į jaunos valstybės jūrinę veiklą, aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos jūrininkų sąjungą.

Kapitonas A. Daugirdas vadovavo kariniam laivui "Prezidentas Smetona". Jis garsėjo kaip akylas kapitonas - jūroje su įkalčiais buvo nutvėręs ne vieną kontrabandininką.

Nepriklausomybės metais Teklės ir Adomo šeimoje gimė du vaikai - dukra Irena ir sūnus Jurgis.

"Senelis su šeima emigravo į Vokietiją, o vėliau persikėlė į Kanadą. Aš gimiau Toronte", - šeimos istoriją pasakojo kapitono anūkas Jonas Nekus.

Išeivijoje vaikai siekė mokslo, sukūrė šeimas. A. Daugirdo dukra Irena ištekėjo už Leono Nekutavičiaus (Nekus), susilaukė dviejų sūnų - Jono ir Andriaus. Ieškodami senelio pėdsakų jie yra lankęsi Klaipėdoje. Turėjo noro ir vilčių surasti karo metais prie Estijos nuskendusį senelio laivą "Prezidentas Smetona".

"Jonas Nekus su savo pusbroliu Mariumi Daugirdu iš San Francisco nusprendė paremti Baltijos gelmių tyrėjų pastangas. Giminaičių ir Klaipėdos universiteto pastangomis įsteigtas jūrinio paveldo fondas, pavadintas kapitono A. Daugirdo vardu. Pagrindinis fondo tikslas - skatinti ir remti projektus ir programas, susijusias su jūreivyste, laivyba, jūrinio paveldo objektų tyrinėjimu ir išsaugojimu", - rašė Lietuvių išeivijos leidinys "Draugas".

A. Daugirdo atminimas Lietuvoje įamžintas tuo, kad jo vardu buvo pavadintas bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas "Kapitonas Daugirdas".

1979 m. A. Daugirdas mirė Kanadoje, palaidotas Čikagoje.

Prašymas

Po savaitės vėl pėdinsime į Turgaus g. ir bandysime šniukštinėti 9-ąjį šios gatvės namą, kuriame pokariu yra buvę ir kultūros namai su šokių sale. O joje dainuodavo Nelė Klimenko, vėliau ištekėjusi už Arvydo Paltino. Šio namo mansardose gyveno pokario klaipėdiečiai. Kas čia buvo tarpukariu, kaip keitėsi pastato paskirtis, ir bandysime išsiaiškinti. Prašyčiau atsiliepti čia gyvenusius pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]