Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (55)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien pažindinsimės su Didžiosios Vandens g. 20-ojo namo gyventojais - Vaitkų šeima, kurioje užaugo garsusis dviratininkas Algirdas Vaitkus ir nė kiek nemažiau anksčiau garsėjęs irkluotojas Mindaugas Vaitkus.

Trys kunigaikščiai

Mindaugo, Gedimino ir Algirdo tėvai Aldona ir Zenonas Vaitkai susipažino dar gyvendami Rietavo ir Šilalės rajonuose. Rajonai skirtingi, tačiau Renčių ir Labardžių kaimus, kur jie gyveno prieškariu, teskyrė vos penki kilometrai. Į Šilutę Aldona ir Zenonas išsikraustė gyventi jau vedę.

Pokariu kuriant "kolchozus" niekas neklausdavo, ar nori būti "kolchozo" pirmininku. Koks politrukas besdavo pirštu, ir tu jau pirmininkas. Taip "kolchozo" pirmininku tapo ir Zenonas. Vienintelė išeitis išsisukti - bėgti, kur akys veda.

Su pirmagimiu Gediminu ant rankų akys atvedė, o kojos atnešė į Klaipėdą. 1953-iaisiais, lygiai po septynerių metų, Vaitkai susilaukė ir antrojo sūnaus - Gedimino. Dar po septynerių metų Didžiosios Vandens 20-ajame name vėl šventė - gimė trečiasis sūnus Algirdas.

"Būtume turėję ir dvi sesytes dvynukes, kurios suardė septynerių metų intervalus, tačiau jos neišgyveno", - kalbinamas apie šeimą prasitarė jaunėlis Vaitkus, kaip ir broliai krikštytas vieno iš Lietuvos kunigaikščių vardu.

Iki 1971 m. nemaža Vaitkų šeimyna gyveno viename Didžiosios Vandens g. 20-ojo namo kambarėlyje.

Vaistai

Mindaugas prisipažino, kad jo vaikystė buvusi "chuliganavota".

"Ko tik tėvas neprigalvodavo, kad mane ištrauktų iš patrakėlių kompanijos. Populiariausi vaistai - sportas. Pradėjau lankyti krepšinį. Kamuolį svaidyti yra tekę su Paulauskais, Saliu - Klaipėdos, o vėliau ir Lietuvos garsenybėmis. Tačiau man stigo ūgio", - pasakojo Mindaugas, vėliau tapęs akademinio irklavimo garsenybe.

Pirmą kartą į valtį jis įsėdo visai atsitiktinai - irkluojantiems draugams aštuonvietėje valtyje stigo vieno žmogaus. "Tu tik pasėdėsi nieko nedarydamas, o mes tave į marias nuplukdysime", - viliojo jie Mindaugą. Ir jis įsėdo.

"Ko ta valtis taip greitai slysta?", - stebėjosi irkluotojai, net neatkreipę dėmesio, kad Mindaugas nesėdi, kaip prisakyta, o grėbia irklais kaip reikalas. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Dar būdamas moksleivis M. Vaitkus su aštuonvietės bičiuliais tapo Lietuvos čempionais, 1965 m. irkluodamas dvivietėje valtyje tapo Pabaltijo čempionu. Vėliau sekė pergalės TSRS spartakiadose ir pirmenybėse. Ir, kai atėjo laikas tarnybai armijoje, M. Vaitkus buvo išbildintas tiesiai į Maskvos CSK klubą. Ten čempiono laurais dabinosi toliau.

Tuomet, kai Mindaugas jau buvo priskiriamas akademinio irklavimo veteranams, CSK klubo galvos lietuvį su kitų tautybių irkluotojais išsiuntė į Demokratinę Vokietiją - sustiprinti ten irklavusių tarybinių armiečių gretas. Ir stiprino iki Europos vicečempionų titulų.

Nepaisant to, kad Mindaugo vaikystė ir paauglystė buvo "skandinama" Danėje, kad buvo pametęs galvą dėl balandžių (pirmuosius įsigijo iš tėvo pasivogęs pinigų) vis tiek jis rasdavo laiko krėsti visokias eibes su gatvės chuliganais laikytais berniūkščiais. Tuomet tėvas surado dar vieną vaistą - nupirko akordeoną. Juo groti Mindaugas "prasilamdė" tiek, kad turėjo groti tetų, dėdžių pasisėdėjimuose.

M. Vaitkus irkluotojo karjerą apie 1975-uosius užbaigė Maskvoje, kurioje ir liko gyventi. Tačiau su Klaipėda ryšiai nėra nutrūkę. Mindaugas su žmona Birute, su kuria susipažino Jūros šventės metu, du tris kartus per metus atvažiuoja į gimtąjį miestą.

Kadangi Mindaugas iki šiol yra užkietėjęs balandininkas, jis iš Maskvos buvo atsivežęs balandžių, kuriuos paleido atidengiant laikrodį prie Biržos tilto. Birutė ir Mindaugas turi planų grįžti gyventi į Klaipėdą.

Mindaugą Vaitkų (pirmas iš dešinės) irkluotojo karjera nubloškė į Maskvą, iš kurios, kaip sakė, senatvei ketina sugrįžti kartu su žmona Birute.

Gražina JUODYTĖ