Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (519)

Šiam pastatui šiemet sukaks 160 metų. Kokie čia pinigai per tiek metų nesisuko - reichsmarkės, funtai sterlingų, Skandinavijos kronos, prancūzų frankai, litai, vėl markės, červoncai, rubliai, "vagnorkės", vėl litai, pramaišiui su doleriais ar markėmis. Euras, kaip beveik visoje Europos Sąjungoje, čia teįsisuko 2015-aisiais. Bet šiame pastate bankinių operacijų nebevyksta - eurais čia užsimokama už maistą kavinėje ar bare. Žinoma, čia "kursuoja" ir lošimų "valiuta" - žetonai. ruletės, lošimų automatų žetonai.

INTERJERAS. O štai interjerą kurti Kazys Paulikas patikėjo panevėžiečiui Aidui Balčiūnui, kuris Pramogų banke sukūrė daug kamerinių kertelių.

Šiek tiek asmeniškumo

Gal kokiais 1999 metais Klaipėdos žurnalistų kompanija autobusu keliavome pasižvalgyti į Estiją ir pasižiūrėti, kaip ten žmonės gyvena. Į motelį Piarnu kurorto pašonėje atsibeldėme pavakarėje. Apsigyvenome medinukuose, panašiuose į esančius Šventojoje. Lijo, nameliuose drėgna. Mūsų trijulė - Jolanta Juškevičienė, dabar dirbanti Jūrininkų ligoninėje viešųjų ryšių srityje, Ela Rozė, dabar gyvenanti Liuksemburge ir rengianti reportažus Lietuvos radijui, ir aš, ryžomės belstis į Piarnu. Pirmas objektas, kurį aplankėme, buvo... lošimų namai. Lietuvoje azartiniai žaidimai dar nebuvo įteisinti, o Rygoje už mokesčius, surinktus iš šių įstaigų, jau buvo restauruoti gražuoliai Operos ir baleto rūmai. Įsliūkinusios į tuos lošimų namus, kurie toli gražu nepriminė nei Las Vegaso spindesio, nei šiandieninio "Nesė Pramogų banko" jaukumo, sėdome prie ruletės stalo. Žinoma, nieko neišlošėme. Pralošusios po du litus iš lošimo namų išdardėjome kupinos įspūdžių - kaip dirbo krupjė, kaip mes stebėjome besisukančią ruletę, kaip dairėmės, kur čia galėtų būti stebėjimo kameros įrengtos, koks interjeras ir taip toliau. Pasijutome kaip tikros lošimų asės. Kai iš Talino grįžome per Rygą, jau viena užsukau į lošimų namus pasidairyti. Galėjau lyginti ir su Tivoli parko Kopenhagoje lošimų salėmis, kuriose 1994 m. klegėjo daugiausiai vyresnio amžiaus žaidėjų. Buvo toks kontrastas su Lietuvos sutrikusiais ir nelaimingais senjorais. Dėl skurdžių pensijų vienintelė pramoga - televizorius. Ir tas dozuotai, taupant elektrą... Kai įspūdžiais pasidalijau su dane kolege, ši mano susižavėjimą kiek apmalšino: "Kiek tie mūsų senjorai prisidirba bėdų pralošdami savo namus ir netgi pilis..." Kaip ir kiekviena aistra - lošimų azartas turi savo kainą. Tuo įsitikinau ir savo kailiu. Kartą, gerokai po vidurnakčio su draugu išėję iš Dramos teatro, kuriame šventėme aktorės jubiliejų, tiesiu taikymu nutipenome į Pramogų banką. Turėjau progą įsitikinti, kad azartas yra didelės žabangos, nes su draugu gal per kokią valandą pralošėme 300 litų. Vis dėlto turėjome proto baigti bandyti laimę žetonus bemat praryjančiais automatais. Kai vėlgi į Pramogų banką atsigrūdau pasiklausyti talentingo kolegos Karolio Rupkaus dainų, belaukdama jo pasirodymo, užsukau į lošimų salę. Joje pažįstamas ponas pakvietė prie ruletės stalo. Pastūmė kelis žetonus, kviesdamas statyti. Per daug negalvodama padėjau ant skaičiaus 33. Išlošiau 70 eurų. Žinoma, apėmė azartas, bet, prisiminusi tuos prieš kelerius metus praloštus 300 litų, sugebėjau apėmusį azartą įveikti ir lošimų salę apleidau su išloštu "grobiu"...

Viskas prasidėjo nuo jaukios kavinukės

Kai sutarėme susitikti su buvusio finansinio, o dabar Pramogų banko savininku Kaziu Pauliku pasikalbėti apie tolesnį pastato likimą ir jo funkcijas, "kišenėje" laikiau ir nepatogų klausimuką - apie čia prasilošusiųjų bėdas. Bet apie tai kiek vėliau. K. Paulikas buvo vienas pirmųjų Klaipėdoje, kuris, palyginti nedidelėse patalpose, ne Klaipėdos centre, o "Žalgirio" stadione, įrengė jaukią kavinukę. Tai joje buvo sukaupti pirmieji organizaciniai įgūdžiai kviesti klaipėdiečius ne tik pietauti, vakarieniauti, bet ir pramogauti. Ir daugelis buvo pramynę takus į "Nesės" kavinę, kurioje, beje, ant besikeičiančių santvarkų sandūros bene pirmą kartą pamačiau "gyvą" žalią ruletės stalą. Kavinėje vykdavo ir koncertai, ir protmūšių užuomazgų prototipai - diskusijos. Matyt, iš prigimties turėjęs verslumo talentą, K. Paulikas jau brandino planus apie kur kas platesnius užmojus - pramogauti siūlyti daugiau klaipėdiečių nei tilpdavo "Nesės" kavinėje. Kartą, sutikęs architektą Saulių Manomaitį, pasiteiravo, gal žinąs kokį parduodamą 1000 kv. m pastatą? Taigi parduodamas buvo buvusio Lietuvos valstybinio komercinio banko "Hanza" pastatas Klaipėdos širdyje.

"Aš galvojau apie tūkstantį kvadratinių metrų, o čia - beveik trigubai daugiau - pustrečio tūkstančio. Lyg ir per daug. Bet gerai pasvarstęs, kas čia ir kaip galėtų būti, ryžausi", - apie užmojo pradžią pasakojo K. Paulikas.

Tuoj pat pasiteiravau - gal dėl paskolų ar kreditų turėjęs reikalų su šių rūmų ilgamečiu valdytoju Stasiu Černiausku? Ne, jis nuo pat verslo pradžios bendravęs su kitais bankais. O šitą pastatą, pristatęs verslo planą, įgijo lizingu. Ilgai kapanojosi, bet išsipirkti pavyko. Tačiau vienas S. Černiausko laikų reliktas išlikęs - dabartinio pastato šeimininko kabinete, kuriame dirbo ir S. Černiauskas, vis dar stovi toks negrabus sovietinis seifas. Biliardo stalo, kuris sutelkdavo pramogauti sovietmečio klaipėdiečius, K. Paulikas nebeužtiko. Gal jis dar anuomet buvo persikraustęs į alaus meką "Bangpūtį"?

AZARTAS SU ŠOU ELEMENTAIS. Pasak šiandieninio pastato savininko ir šeimininko Kazio Pauliko, jam svarbus ne tik pelnas, bet ir kasdieninė kūryba - pramogų, maisto meniu, šou programų. Visa tai kuria nemaža profesionalų komanda.

Kai p. Kazys pavedžiojo po pastatą, atpažinau buvusio finansinio banko kolonas. Atrodė, kad ir jų spavla nepasikeitusi - šviesiai žalia. Dabartinio Pramogų banko savininkas turi ir ateities vizijų.

"Beveik kasdien savęs paklausiu - ką mes paliksime ateičiai? Ką paliksiu aš? Gal šiandien mes nemokame vertinti nei savo, nei kitų klaipėdiečių įdirbio? Manau, kad geriausias vertintojas bus laikoas", - filosofiškai klostė p. Kazys.

Anonsas

Kaip K. Paulikas pats vertina savo verslą, įskaitant ir lošimų "biznį"? Bus ir daugiau pasvarstymų Klaipėdos vystymo temomis. Verslininkas įsitikinęs, kad savo verslu jis mirštančiam Klaipėdos senamiesčiui teikiąs bent kiek judrumo ir gyvybės.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".