Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (510)

Apie Simpsonų dinastijos gyvenimą Mėmelyje pasakota ankstesnėse "Akvarelėse". Na, o šiandien toliau pasakojame, kaip ir kuo gyveno Laimos ir Šliogerių šeima name pačioje Klaipėdos širdyje - Teatro aikštėje.

SUVAŽIAVIMAS. Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, trukęs kelias dienas, prasidėjo 1988 m. spalio 23 d. Delegatai iš visų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų vos tilpo didžiuliuose Vilniaus sporto rūmuose. Lietuvos TV suvažiavimą transliavo paromis. Paromis (buvo savaitgalis) žmonės nesitraukė nuo televizorių. Kas nebuvo tuose didžiuliuose sporto rūmuose, pavydėjo tiems, kurie ten. Ten buvo ir klaipėdietis architektas Vytautas Šliogeris (pirmas iš kairės). Jis puikiai suvokė, kokią misiją turi atlikti Sjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatai. Skirtingai nuo daugelio jų, V. Šliogeris, atlikęs istorinę misiją, į politiką "nesirovė". Grįžo prie savo mėgiamo darbo.

Sąjūdžio iššūkiai

Klaipėdoje Atgimimo bangos pradėjo kilti iš Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyriaus, kuriame tuomet dirbo Vytautas Šliogeris. Taip jau ir susiklostė, kad V. Šliogeris kartu su saujele bendraminčių tapo Klaipėdos sąjūdininkų veiklos idėjų generatoriais. Klaipėdiečiai labai atsakingai rengėsi pirmam išėjimui į gatves. Veikė bent keli "štabai" trijulės butuose, kur buvo spausdinamos programos, siuvami žali raiščiai su Gedimino stulpais, emblemos, kuriamos ir kopijuojamos skrajutės. Beje, jas ir programas kopijavo toks Michailas, kuris, burbtelėjęs "lietuviai bijos", ėmėsi darbo. Šiandien to drąsaus žmogaus ir pavardės niekas nepamena. Žodžiu, idėjų generatorių butai buvo virtę skruzdėlynais. Ir niekas nežinojo, kuo visa tai gali baigtis. Kai Šliogerių šeima išsiruošė į pirmąją lietuviškos trispalvės "ekspoziciją" prie Biržos tilto, kai su keliom dešimtim bendraminčių su plakatais, o Kristupas su ąžuolo vainiku ant galvos, žygiavo link Vasaros estrados, L. Šliogerienę kai kas bandė "paprotinti": "Laima, pagalvok, ką darai..." O pirmajame sąjūdiečių mitinge Vasaros estradoje V. Šliogeris turėjo rėžti pirmąją programinę kalbą. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis rankose laikė popieriuką. Mitingai Klaipėdoje, kelionės į Vilniaus, Kauno mitingus, Baltijos kelią, apkabinti tą pačią Baltiją. Visur reikėjo veiksmus koordinuoti, tartis, kaip geriau suvaldyti žmonių srautus. Na, ir prieš šimtatūkstantines minias kalbėdamas susimauti negalėjai. V. Šliogeris, skirtingai nuo kai kurių kitų sąjūdininkų, kalbų, žiūrėdamas į popieriuką, išskyrus tą pirmąjį kartą, nerėždavo. Kalbėdavo širdimi.

SKAUTŲ ĮŽODIS. Šioje nuotraukoje V. Šliogeris priima jaunojo skauto įžodį, kuris prilygsta šventai priesaikai visam gyvenimui. Greta jo - brolis pranciškonas Gediminas.

Skautai

Atgimimui tiek įsilingavus, kad jis trijų Lietuvos jachtų pavidalu "peršoko" Atlantą, sąjūdininkai Rimantas Ulevičius, Raimondas Praleika ir Vytautas Šliogeris taip pat patraukė į JAV- pas skautus. Lietuvos skautų sąjungai atkurti reikėjo būti davus priesaiką ir įžadus. Lietuvoje dar nebuvo kam prisiekti. Tad trys klaipėdiečiai, "pakrikštyti" Lietuvos skautų išeivių anapus, jau galėjo burti jaunimą, kuris jau turėjo kam duoti priesaiką. Gražus buvo pirminio susitelkimo metas. Bet netrukus LSS pradėjo byrėti. Dėl įvairių priežasčių klaipėdiečiai "pasinešė" į europietiškus skautus, ir labai aktyviai gyveno stovyklaudami, mokydamiesi įvairių buvimo gamtoje paslapčių. O juos mokė vyresnieji broliai ir sesės. Vėliau V. Šliogeris įkūrė ir jūros skautų padalinį. Žinoma, ir sūnus paskui tėvą. Taigi, daugelyje sferų V. Šliogeris buvo pirmeivis, paskui save nusivesdamas ir bendraamžius, ir vaikus bei paauglius. Skautų stovyklose tik V. Šliogeris iš sumeškeriotos žuvies išvirdavo tokią žuvienę, kurios skonis - visam gyvenimui. Tik jo lauže keptos bulvės buvo skaniausios. Ir tokios viltys -ateinanti karta gyvens ir geriau, ir prasmingiau.

SĄJŪDIS KLAIPĖDOJE. Sąjūdį Klaipėdoje ir jo programą daugiatūkstantinei Klaipėdos gyventojų miniai 1988 m. liepą buvo patikėta pristatyti Vytautui Šliogeriui.

Anonsas

Kas buvo vedlys surasti vietą šiandieniniam Vilties miestui Savanorių prospekte? Kaip teko susitaikyti su gyvenimo realybe, kai anapilin iškeliavo V.Šliogeris? Kuo teko malšinti netekties skausmą? Kaip, atsigręžus atgal, savo gyvenimą vertina L. Šliogerienė ir kaip gyvenimą Teatro aikštėje vertina Šliogerių sūnus Kristupas? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite kitą antradienį.

JAUNASIS SKAUTUKAS. Šliogerių Kristupas visas laimingas namuose tarp tėvų knygų su pirmąja skautiška uniforma.