Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (495)

Bet pirma pasižvalgykime, kas šiame name tuomet gyveno dar. Pavarčiusi 1928-1942 metų Klaipėdos adresų knygas, aptikau labai daug jau nieko nebesakančių pavardžių - lietuvių, lenkų, žydų, rusų, vokiečių. Profesijos pačios įvairiausios - darbininkė Valerija Vaišvilaitė, policininkas Mykolas Bekešius, justicijos sekretorius Maksas Tidemanas, kriminalistikos sekretorius Ernstas Steivenderis, mokesčių inspektorius Karlas Bialinskis ir dešimtys kitų nuomininkų - mokytojų, padavėjų, amatininkų. Kai kurių nurodyti ir telefonų iš keturių skaičių, pavyzdžiui, 2476, 3814, numeriai.

Pirmoji oficiali didžlietuvė Klaipėdoje

Gali tik spėlioti, kokios jų gyvenimo istorijos ir kur juos išblaškė II pasaulinis karas. Ir ar Klaipėda jiems buvo mielas miestas, ar tik laikinas uostelis gyvenimo vandenyne? O štai Trukanų šeimai, šiame name nuomojusiai butą, Klaipėda tapo tarsi ir tėviške. Pravėrę Trukanų šeimos buto duris, bandysime pasižvalgyti, kuo ši šeima tuomet gyveno.

Taigi 1926 m. Klaipėdoje gimusi Danutė Trukanaitė buvo oficialiai užregistruota kaip pirmųjų didžlietuvių, persikėlusių į Mažąją Lietuvą, palikuonė. Name Lietuvininkų aikštėje Trukanai nuomojosi butą, kai atsikraustė iš Švenčionių. Tačiau iki tol - ilgoka ir kupina likimo vingių ir staigių posūkių K. Trukano gyvenimo istorija.

Nuo ūkininko iki filosofijos daktaro

Domėdamasi Lietuvos šviesuolių biografijomis, kaskart nustembu lietuvių, žemės vaikų, trauka nuo jos pakilti. 1892 m. sausio 28 d. Andrelėnuose (Undrelėnuose), Vidžių valsčiuje, Breslaujos apskrityje gimęs, K. Trukanas irgi tą trauką jautė. Matyt, ir su tėvų pritarimu išvažiavo mokytis Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, o tuo pačiu metu ir Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1915 m. I pasaulinio karo metais, artėjant vokiečiams, pasitraukė į Rusiją, kunigavo Zadorožnėje ir Ikaznėje, rūpinosi karo pabėgėliais lietuviais.

1919 m. K. Trukanas grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Švenčionėlių parapijos kunigu. 1920 m. išvyko į Vokietiją, Miunsterio universitetą, studijuoti filosofijos, istorijos ir lotynų kalbos. Ten 1924 m. apsigynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją.

ŠIANDIEN. Restauruojant Lietuvininkų aikštės namų kompleksą, kai kurios detalės pakito, tačiau bendra architektūrinė stilistika išlaikyta.(Eimanto CHACHLOVO nuotr.).

Grįžęs į Lietuvą, išsižadėjęs dvasininko luomo, K. Trukanas apsigyveno Švenčionyse, dirbo mokytoju, lietuvių gimnazijos direktoriumi, organizavo lietuviškus sambūrius, dalyvavo jų veikloje.

1925 m. jis buvo pasiųstas mokytojauti į Klaipėdą. Nuo 1925 m. dėstė lotynų kalbą ir istoriją Klaipėdos lietuvių (vėliau Vytauto Didžiojo) gimnazijoje, 1929 m. buvo paskirtas šios gimnazijos direktoriumi, jai vadovavo iki 1940 m.

K. Trukano rūpesčiu 1934 m. buvo pastatyti nauji gimnazijos rūmai. Juose direktoriui skirtame bute ir apsigyveno Trukanų šeima, persikrausčiusi iš Lietuvininkų a. 1-ojo namo.

Ir Seimelio narys

Į visuomeninę veiklą įsijungęs jau 1925 m., K. Trukanas daug dirbo Klaipėdos krašto švietimo srityje. Drauge su kitais šio krašto lietuvių veikėjais 1926 m. įsteigė Klaipėdos krašto mokyklų draugiją, kurios pastangomis buvo įkurtos lietuviškos gimnazijos Pagėgiuose ir Šilutėje, Spartesnioji mokykla Klaipėdoje, krašte išplėstas privačių lietuviškų mokyklų tinklas.

Nuo 1929 m. K. Trukanas buvo Klaipėdos krašto visuomenės sąjungos valdybos pirmininkas, 1934 m. - vienas iš Lietuviškųjų organizacijų komiteto steigėjų. 1938 m. jis buvo išrinktas į Klaipėdos krašto Seimelį, aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių visuomeninių ir kultūrinių draugijų bei organizacijų veikloje.

Kaip dažniausiai esti, veiklių vyrų žmonos paprastai laiko visus keturis namų kampus. Ne išimtis buvo ir K. Trukano žmona. Apskritai pagal tuometinės Lietuvos tradicijas žmonos paprastai nedirbdavo. Trukanienei tikrai pakakdavo rūpesčių auginti vaikus, kurti jaukią namų aplinką tiek gyvenant Lietuvininkų aikštėje, tiek vėliau Vytauto Didžiojo gimnazijos bute, skirtame mokyklos vadovui.

Anonsas

Kitoje "Akvarelėje" sužinosime, su kuo Trukanų šeima draugavo, kokius žaidimus mėgdavo trys Trukanų vaikai - Danutė, Audronė ir Rimvydas. Likimas šiai šeimai nepagailėjo išbandymų ir netgi kančių. Už ką ir kodėl - kitą antradienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Prašymas

Kitą savaitę tęsime žvalgytuves Lietuvininkų aikštės gyvenamųjų namų 1-7 komplekse. Pokariu ši aikštė buvo iš pradžių vadinama Lenino, vėliau "perkrikštyta" Pergalės aikšte. Joje ant obelisko buvo patupdyta patranka, kaip daugelyje SSRS miestų ir miestelių. Prašytume atsiliepti šių namų gyventojus ar jų palikuonis, galinčius papasakoti apie savąsias šeimas ir namo kaimynus tel. 8 612 24184 arba el. pašto adresu [email protected]