Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (480)

Taigi, pokariu Klaipėdoje labai stigo medikų. Ir būdavo tikra šventė, kai į miestą dirbti Raudonojo Kryžiaus ar Geležinkelininkų ligoninėje atvažiuodavo dar viena lietuvių šeima. Medikai beregint susidraugaudavo, dažnai ir visam gyvenimui.

1946 m. į Klaipėdą iš Vilniaus atvykus medikų Bielinių šeimai, ji kolegų apsuptyje pasijuto visai neblogai. Geležinkelininkų ligoninėje, kurioje pradėjo dirbti Elena ir Stasys Bieliniai, vyravo visai ne lietuviškumo dvasia. Tad Bieliniai, susiklosčius palankioms aplinkybėms, netrukus perėjo dirbti į Raudonojo Kryžiaus ligoninę.

Į šią ligoninę pokariu sugrįžo dirbti nemažai tarpukario Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės personalo. Čia dar buvo tebesaugojama tuo laikotarpiu ligoninei vadovavusio vyriausiojo gydytojo Juozo Ciplijausko dvasia ir taisyklės. J. Ciplijauskas, taip pat gyvenęs Vilties gatvės name, išeidamas į kokį balių, vilkėdamas fraką ar smokingą, būtinai užsukdavo į ligoninę. Ne, ne, visai ne pasirodyti visoje grožybėje, o pranešti, kur jį būtų galima rasti, jei kiltų kokia ekstra situacija.

Pokarinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje šios taisyklės taip pat buvo šventai laikomasi. Laidiniai telefonai (apie mobiliuosius tuomet net svajonių nebuvo) buvo retenybė. Tad, iškilus neatidėliotinam reikalui, sesutės pasipustydavo kojas ir lėkdavo iš teatro ar kokio baliaus pasikviesti reikalingą gydytoją. Dabar jau niekas negalėtų suskaičiuoti, kiek kartų ir iš kur buvo kviečiami chirurgas S. Bielinis ir jam asistuodavusi medicinos sesuo E. Bielinienė. Tačiau kad jie visada būdavo pasiruošę tokiems atvejams, patvirtino Žiedūna Valiušaitytė-Bielinienė.

Vaikščiojo skirtingais keliais

Beveik vienu metu į Klaipėdą atvykusios dirbti Bielinių ir Valiušaičių šeimos susidraugavo. Bieliniai augino sūnų Gintarą, Valiušaičiai - dukterį Žiedūną.

Iš pradžių lyg ir juokaudavo auginą būsimą porą, nors Gintaro ir Žiedūnos keliai beveik nesikryžiavo: Gintaras nuolat draugų apsuptyje, o Žiedūna daug sportavo.

"Tenisas, šachmatai, gimnastika, irklavimas, bet labiausiai pamėgau lengvąją atletiką, tad visokioms "meilėms" nelabai turėjau laiko. Kartais Gintarą kur pamatydavau arba su draugais, arba su kokia panele. Merginos jį labai mėgo, o ir jis nebuvo abejingas panelėms", - priešistorę pasakojo vėliau Bieliniene tapusi Žiedūna.

Akys ir širdys atsivėrė...

Kai Žiedūna į Klaipėdą grįžo jau baigusi Kauno politechnikos institutą ir bėgo į parduotuvę kažko pirkti "laistyti" diplomą, sutiko Gintarą.

"Šiaip jau jis buvo labai entuziastingas sijonų gaudytojas, bet tuomet prabėgom, tačiau labai rimtai pareiškė: "Tu būsi mano žmona." Ir įvykiai klostėsi žaibiškai - po keturių mėnesių mes susituokėme.

Gintaras dirbo alinantį darbą Greitojoje medicinos pagalboje, svajodamas, kaip jam atrodė, apie ramesnį psichiatro darbą. Kaip tik tuo laiku į pasaulį pasibeldė pirmasis mūsų sūnus Stasiukas, vardą gavęs senelio garbei. Buvome labai laimingi", - pasakojo Žiedūna.

Ji nė kiek neabejoja, kad šeimų modeliai iš tiesų pereina iš kartos į kartą.

"Gintaro tėtis, mano uošvis, dievino savo žmoną Eleną, galima sakyti, nešiojo ant rankų. Lygiai taip pat buvo pasišventęs ir sūnui Gintarui. Savo ruožtu visas tėčio elgesys toje šeimoje atsikartojo ir mūsiškėje. Gintaras visose srityse pranokdavo mane. Aš iš jo daug ko mokiausi. O kai jis išvažiavo kelti kvalifikacijos į Maskvą, su Stasiuku atsikraustėme į uošviją Vilties gatvės name", - pasakojo Žiedūna.

Kai G. Bielinis grįžo iš Maskvos, jis buvo nukreiptas dirbti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Jo pastangomis čia pastatytas psichikos ligoniams skirtas skyrius. Bet Klaipėda klykavo jo širdyje. Ir, sutaręs su tuomet besikuriančios Klaipėdos miesto ligoninės vadovu Antanu Vinkumi dėl persikėlimo, važiavo į Vilnių, į Sveikatos ministeriją, suderinti kėlimosi uostamiestin reikalų.

"Tuomet iš Vilniaus grįžtant į Rokiškį ir nutiko baisiausia, kai sūnui Jonukui tebuvo tik treji, o Stasiukui - šešeri", - net praėjus 37 metams po vyro netekties tebevirpa Žiedūnos balsas.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

PRAŠYMAS

Prašome atsiliepti žmones, pokario Klaipėdoje gyvenusius Lenino (dabar - Vilties) gatvės 9-ajame name. Skambinti tel. 8 612 24184 arba rašyti el. adresu [email protected]