Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (46)

Likimas

Lietuvoje dar aidint II pasaulinio karo kanonadoms, Balys Juškevičius jau buvo pradėjęs kopti pedagogo karjeros laiptais. Nors neturėjo specialaus išsilavinimo, buvo paskirtas Alytaus gimnazijos direktorium. O kai 1944-1945 m. pavadavo mokytoją, išėjusią į dekretines atostogas, jam buvo išpranašauta šaunaus pedagogo ateitis, nes labai susigyveno su patikėtos klasės moksleiviais.

Tačiau Balio širdis troško kažko kito. Ir kai "Tiesos" laikraštyje pamatė skelbimą, jog Klaipėdos dramos teatras ieško aktorių ir rengia kandidatų konkursą, atostogaujantis pedagoginės sėkmės jau palytėtas B. Juškevičius labai ryžtingai patraukė į uostamiestį, pats netikėdamas, jog išsirengė pasitikti savo likimo. Nuo 1946 m. vasario 1-osios jis - jau teatro artistas su 800 rublių alga.

"Įtariau, kad mane iš Alytaus sunkiai paleis. Taip ir buvo. Bet... paleido", - prisimena B. Juškevičius.

"Įnamis"

Kaip ir daugelis atvažiavusiųjų į Klaipėdos teatrą, Balys buvo apgyvendintas "aktorių kolchoze". Atskiro buto jis negavo. Buvo įkurdintas viename iš teatro dailininko Juozo Jankaus buto kambarių.

"Jis - tik įėjus į butą, antrajame aukšte. Tad šeimos gyvenimo ritmo neardydavau: šmurkštelėdavau į savo "urvelį" ir lindėdavau kaip pelytė po šluota",- pasakoja Balys. Tačiau atsirasdavo bendrų reikalų, kai tekdavo juos spręsti kartu. "Galiu pasakyti, kad su Jankų šeima sugyvenau labai draugiškai. Ypač mus suartino Jankaus žmonos liga. Jai reikėjo gerų vaistų. O iš kur pokariu jų prasimanysi? O mūsų name gyveno ir Raudonojo Kryžiaus vyriausiasis gydytojas Dirsė, vėliau paskirtas LTSR sveikatos ministru. Dirsiai šiame name buvo apgyvendinta kaip muzikinio teatro (Klaipėdos dramos teatras pirmiausia turėjo muzikinio statusą) solistės primadonos Elenos-Mažrimaitės Dirsienės šeima. Kadangi su jais buvau susibičiuliavęs, išdrįsau kreiptis vaistų Jankaus žmonai. Nežinau, iš kur ir kokiais būdais, įtariu, kad iš kariškių ligoninių, Dirsė "suvairavo" pokariu stebuklingus vaistus - streptomiciną",- prisiminė B. Juškevičius. Per Dirsius B. Juškevičius susipažino su daugeliu šios ligoninės medikų. Toji bičiulystė buvusi labai paranki: jeigu tik kas sunegaluoja - ligoninė priešais. Vėliau, kai šiai ligoninei vadovauti pradėjo Zigmas Juškevičius, suartėjo ir su šiuo pokario metais šlovintu mediku. "Buvo labai juokinga, kai abu buvome išrinkti miesto tarybos deputatais. Pirmajame posėdyje aš, Juškevičius, turėjau pristatyti Zigmo Juškevičiaus kandidatūrą sveikatos komisijos pirmininko pareigoms. Salė leipo juokais, kai Zigmas Juškevičius atėjo į tribūną pristatyti kultūros komisijos pirmininko kandidatūrai mane..."

Viršininkas

Kadangi jaunasis Dramos teatro aktorius Balys buvo pakankamai aktyvus vaikinas, jį nuolat kas nors pastebėdavo ir kur nors skirdavo. Taigi 1949 m. jis tapo Klaipėdos srities meno reikalų valdybos viršininku. Kadangi einant tokias pareigas jau reikėjo žinių ne tik iš bendro išsilavinimo, jis buvo išsiųstas tobulintis į Leningrado meno institutą. O ten 1952-1953 metais atsivėrė kiti horizontai, kurie paskatino stoti, mokytis ir baigti Teatro institutą - GITI's - Maskvoje.

Kai buvo panaikintos sritys ir B. Juškevičius prarado meno reikalų valdybos viršininko krėslą, jis buvo paskirtas Klaipėdos dramos teatro direktoriumi. O iki tol teatrui su direktoriais labai jau nesisekė: tai su kolektyvu nesugyveno, tai kuriam labiau rūpėjo alkoholis nei teatras, trečiam užkulisinis gyvenimas su dekoracijų gamyba, kostiumų siuvimu, aktorių krūvių reguliavimu buvo visai nesuprantamas. O B. Juškevičius šioje "virtuvėje" buvo savas: ir aktoriaus duonos pavalgęs, ir pačius aktorius su visomis silpnybėmis ir teigiamybėmis pažįstantis, ir "prie valdžios" prieiti išmokęs. Žodžiu, toks direktorius, kokių kitų miestų teatrų kolektyvai klaipėdiečiams pavydėjo.

Tiesa, biurokratinės pareigos neužmušė ir B. Juškevičiaus aktorinių sugebėjimų. Jis vaidindavo daugelyje spektaklių, filmavosi Lietuvos kino studijos kuriamuose filmuose. Tėvo aktorinių sugebėjimų estafetę perėmė sūnus Šarūnas Juškevičius, sėkmingai, kaip ir tėvas, atliekantis dažniausiai komiškus ir charakterinius vaidmenis Klaipėdos muzikiniame teatre.

Prarasta gyvenimo pastogė

Greta visokiausių pareigų B. Juškevičius vadovavo ir Mokytojų seminarijos teatro studijai. Joje būrėsi talentingas jaunimas, su kuriuo pastatė didelį pasisekimą turėjusį spektaklį tuomet "paklausaus" autoriaus Fadejevo "Jaunoji gvardija". Tačiau kai Fadejevą, kaip tarybinį autorių, "sumalė" į šuns dienas tarybiniai ideologai, spektaklis buvo "nuimtas" ir pasmerktas. O Mokytojų seminarijoje Baliui jau buvo kritusi į akį studentė Elena.

Kai su ja buvo sumainyti žiedai, Balys Eleną parsivedė į Jankaus butą. Tuomet vedė ir kitas aktorius - Algis Lopas. Šis pasiūlė susikeisti kambariais. Juškevičiams idėja patiko. Ir jie persikraustė į 3-iojo aukšto kambarį, kuris buvo "kagėbisto" buto dalis. "Kagėbistas" nusprendė, kad ir tas kambarys turi priklausyti jam. Žinoma, jis savo tikslo "savomis" priemonėmis pasiekė. Juškevičiai liko be pastogės.

Po ilgai trukusių peripetijų ir paieškų jiems buvo surastos patalpos tuometiniame vykdomajame komitete (šiandien Herkaus Manto g. 4) šalia garažų ir vairuotojų buitinių patalpų. Tą periodą tuometiniai jaunavedžiai laikė apkartusiu. Į čia jie parsivežė savo pirmagimį Andrių.

Bus daugiau. Pradžia 2007 m. balandžio 23 d., išeina kiekvieną pirmadienį. Internete skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Nuotraukos iš Balio Juškevičiaus knygos "Teatro šviesose ir šešėliuose".