Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (426)

Jam buvo paskirta šio namo palėpė, kitaip tariant, mansarda. Restauruotų, rekonstruotų senamiesčio namų palėpes ar pusrūsius skirti dailininkų dirbtuvėms buvo sumanyta Vykdomajame komitete, kuriam vadovavo Alfonsas Žalys. Tų tradicijų laikytis nusprendė ir naujoji, sąjūdinė miesto valdžia.

Maištingieji - Atgimimo bangose

Kai Lenino paminklo saugoti suvažiavo Klaipėdos karinio garnizono tanketės ir kareivėliai rūsčiais veidais, kai "Jedinstvo" (daugiausiai kitataučių organizacija, besipriešinusi permainoms Lietuvoje) ant kiekvieno kampo organizuodavo piketus ir mitingus, kartais net su peštynėmis ar sagų rovimais, Klaipėdos maištingieji dailininkai tiesiog gatvėse rengdavo parodas.

Dar niekas Lietuvoje nenaudojo žodžio "instaliacija", bet tas parodas prie Sąjūdžio Klaipėdos būstinės Vežėjų gatvėje, prie Tiltų gatvės 2-ojo namo, kur buvo pasodintas ąžuolas ir šiandien tarp dviejų namų įsispraudęs gražiai žaliuoja, prie merijos, galima vadinti instaliacijomis.

AKIS. Dailininko Romo Klimavičiaus akims akys yra daug ko simbolis. Romo Klimavičiaus archyvo nuotr.

Tos parodos su šūkiais ir raginimais sukviesdavo šimtus klaipėdiečių. Turint mintyje, kad dar nebuvo nei socialinių tinklų, nei mobiliųjų telefonų, o ir spauda nebuvo tokia operatyvi kaip šiandien, reikia tik stebėtis, kaip informaciją apie vyksmus būdavo sugebama paskleisti.

Štai tokios parodos prie merijos metu Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas ir sukirto rankomis su R. Klimavičiumi dėl dirbtuvių skyrimo Tomo g. 20-ajame name. Be abejo, tam turėjo pritarti ir Tarybos nariai. Žinodami Romo aktyvumą, tokiam sprendimui niekas nesipriešino.

DUONA. Duona dailininkui yra šventas dalykas. O ji malama iš grūdų, kurie tapo kai kurių paveikslų I. Simonaitytės bibliotekoje "gruntu". Romo Klimavičiaus archyvo nuotr.

Besidomėdama Salvadoro Dali, Pablo Pikaso, impresionistų kūryba, o tuo pačiu ir jų asmeniniais gyvenimais, neišvengiamai besisiejančiais su kūryba, dažnai šiurpdavau, ką turėdavo iškęsti, toleruoti jų mūzos. R. Klimavičiaus nedrįsau klausti, kodėl iširo jo pirmoji santuoka. Šiaip ar taip, su naująja mūza - taip pat Birute - Romas gūžtą tarsi gandrų pora šapas prie šapelio sukti pradėjo jau Tomo gatvės mansardoje.

"Balkiai" ir Jono kalnelis

"Kai atsikėliau dirbti čia, labiausiai žavėjo fachverko "balkiai", kurie taip priminė vaikystę, kai būdavau išvežamas vasarai pas senelius Kuliuose. Už tų "balkių" senelis slėpdavo skutimosi reikmenis - peiliukus, šepetuką, muilus, odekoloną. Ir apskritai man medis yra ypatingas dalykas. O medienos kvapas svaigina kur kas labiau nei mėtos ar čiobreliai", - prisipažino jis. Iš dirbtuvių per vienintelį langelį dailininkas matydavo ir dabar mato Jono kalnelį. Gyvenantiems senamiestyje tas kalnelis tampa neišvengiama gyvenimo dalimi. Pokariu save gerbiančios šeimininkės čia atkeliaudavo skalbinių džiovinti virves parišdamos tarp dviejų liepų. Kadangi skalbyklių dar nebuvo, kiekviena pajusdavo pasididžiavimą įvertindamos kitų skalbinius - ne tokius baltus, stengiantis pilkumą "užtušuoti" mėliu.

Kitiems senamiesčio gyventojams kalnelis buvo ir yra savotiška pasilinksminimų vieta: kai kokiomis progomis atsibosta sėdėti užstalėse ir atsiranda polėkis skristi, paprastai "skrendama" ant Jono kalnelio pavasarį klausytis varlių kurkimo ir dainuojant dainas spręsti, kodėl jos nutyla, kai bliaunama "Ant kalno mūrai", ir kodėl jos pritaria kurkimu, kai užtraukiama "Pasvarstyk, antele". Kurkia todėl, kad patinka, ar atvirkščiai? Na, maža kokių klausimų iškyla polėkių apimtiems žmonėms...

ŽIDINYS. Šioje nuotraukoje prie paties Romo Klimavičiaus sulipdyto židinio Tomo g. 20-ojo namo palėpėje žmona Birutė su numylėtiniu katinu. Romo Klimavičiaus archyvo nuotr. 

Mano kartos 4-osios vidurinės abiturientai iš išleistuvių vakaro ant Jono kalnelio "atsiraudavo" saulės pasitikti, o uliojantys senamiesčio žmonės ir dabar čia atguža mėnulio pilnatimi pasigrožėti ar šiaip pasigėrėti paslaptinga panorama ne tik Joninių naktį. Kai Romo pasiteiravau, kiek Jono kalnelis yra įėjęs į jo gyvenimą, jis sakė, kad panašiu būdu "orgijas" ant Jono kalnelio keldavo jo tėvai - su "dekiais", šaltibarščių "kandomis" ateidavę čia degintis. Labai patogu - suaugusieji "varinėja" savo reikalus, vaikai tvenkinyje plūduriuoja valtelėse.

"Dabar Jono kalnelis irgi viliotų, tačiau jame įrengtos stebėjimo kameros ir bemat prisistato policija. Kai kartą polėkio pasigėrėti mėnulio pilnatimi su tapytoju Liudviku Natalevičiumi atgarmėjom ant Jono kalnelio, beregint prisistatė policija. Ir turėjom nešti kudašių. Tai dabar mėnuliu virš kalnelio su Birute ar su kompanija gėrimės per langelį arba stoglangį", - sakė dailininkas.

Anonsas

Kitą antradienį - kas prie židinio ir tarp "balkių" yra "bohemavęs" Tomo gatvės 20-ojo namo mansardoje.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".