Taigi, šiandien įžengsime į Tomo g. 20-ojo namo palėpę, o romantiškiau - mansardą, kurioje šiandien su gyvenimo drauge Birute bohemišką židinį, paties susilipdytą, kūrena dailininkas R. Klimavičius.
Ar bohema egzistavo Mėmelyje?
Gaudant Klaipėdos senųjų namų gyventojų verslų ir gyvenimo būdo praeities krislus iki šiol į "Akvarelių" akiratį nebuvo patekęs nė vienas tarpukario ar šiandienos ponas ar ponia, kuriuos būtų galima priskirti bohemai. Todėl visai natūraliai pabudo smalsumas: o ar toji bohema egzistavo vokiškajame Mėmelyje, ar ji kaip nors pasireikšdavo tarpukario lietuviškuoju Klaipėdos laikotarpiu?
Kai pradėjau raustis man prieinamuose šaltiniuose, neaptikau net užuominų, kad Klaipėdoje būtų buvę kokie bohemos, kaip šiandien sakytume, traukos centrai. Apie Kauno bohemą, ir tai labai negausiai, kažką užtikau. O štai apie Klaipėdoje "bohemavusius" - nė žodžio. Tad vėl konsultacijos teko kreiptis į Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikę Zitą Genienę.
"Sudėtingas atvejis", - konstatavo ji. Ir paaiškino, kad istorikai yra įnikę į lietuviškąjį Klaipėdos tarpukario periodą, tačiau kad kas tyrinėtų bohemiškuosius klodus, jai netekę girdėti.

ROGUTĖS. Pokarinės kartos klaipėdiečiai nebuvo labai dideli bedaliai - nors parduotuvėse rogių nebūdavo, jas sukonstruodavo patys tėvai.
"Buvo teatras, buvo šaunus Stasio Šimkaus suburtas orkestras, kuriame groti suvažiavo jo sukviesti muzikantai iš įvairių Europos šalių, gastrolių mėnesiui - pusmečiui atvažiuodavo kabaretų trupės, kurias klaipėdiečiai labai mėgo. Neabejotinai tarp artistų, muzikantų, šokėjų buvo asmenų, kuriuos galėtume priskirti bohemai. Tačiau neturime jokių duomenų, kaip tas bohemiškas gyvenimo būdas pasireikšdavo. O štai vokiškasis gyvenimo stilius vis dar tebėra, kaip sakoma, už borto", - sakė ji.
Ką iš man žinomų klaipėdiečių bohemai priskirti galėčiau pati? Kad neapsirikčiau, pirmiausiai žvilgtelėjau į Tarptautinių žodžių žodyną: "Bohema - materialiai neaprūpinti žmonės, dažniausiai laisvųjų profesijų asmenys (aktoriai, muzikai, dailininkai, poetai), kurie gyvena palaidai, netvarkingai." Na, gal ir nelabai palankus apibūdinimas. Tačiau prie jo pridėjus žodžius "užtat šarmingai", viskas atsistotų į savo vietas.
Sovietmečio Klaipėdos bohema
Sovietmečiu Klaipėdoje tos bohemos (sąlygiškos) tikrai būta. Susibūrimo vietos - Dailininkų sąjunga Simono Daukanto gatvės namelyje, kuriame buvo ir kai kurių dailininkų dirbtuvės, Klaipėdos dramos teatras, kuriame po premjerų ir spektaklių žmonės neskubėdavo skirstytis, o suvirsdavo į bufetą dalintis įspūdžiais, skeldavo anekdotus, žinoma, ir vyno, šampano pagurkšnodavo. Kai bufetininkei plyšdavo kantrybė, bohemuojantis būrys patraukdavo į tapytojo Algirdo Taurinsko dirbtuves Didžiojoje Vandens gatvėje, o kartais ir į svetingus meniškus aktorių Gražių ar Kanclerių namus.
Savotiška bohemuojančiųjų užeiga buvo ir šviesaus atminimo aktoriaus Ginto Pečiūros butas netoli teatro, jie būriuodavosi ir aplink poetą Edmondą Kelmicką arba atvirkščiai - jis jungdavosi į kieno nors užveistą "ratelį". Užsukus į keramikės Skirmantės Bialopetravičiūtės namus Tiltų gatvėje irgi bet kuriuo paros metu galėdavai užtikti "besitūsinančius" menininkus. Kartais stebėdavausi: kada ji spėja žiesti keramikos darbelius.
Nežinau, kiek bohemai anuomet būtų galima priskirti tapytoją Edvardą Malinauską, šviesaus atminimo skulptorių Lionginą Garlą, bet jie labai dažnai tapdavo vakarėlių žvaigždėmis. Dažni svečiai ir pas dailininkus, ir pas aktorius būdavo menotyrininkas Petras Šmitas su žmona Felicija. Ir jų namus Mažajame Kaimelyje neretai užplūsdavo aktoriai ir dailininkai. Ypač per Petrines.
Ypatinga aktorių ir dailininkų draugystė ne tik prie taurės davė ir savo vaisių - kiek turime Klaipėdos dramos teatro aktorių portretų ir biustų. Formavosi ir jaunesnioji "bohemuojančiųjų" karta. Impulsus tam siųsdavo menininkai iš pašaukimo režisierius Benas Šarka, tapytojas Danielius Rusys, mimas Aleksas Mažonas. Įvairiems vyksmams jų "štabas" būdavo ties senąja perkėla tuomet dar apleisti sandėliai. Kokių čia perfomansų nebūta. Ir plaukdavo jaunimėlis, apsiginklavęs butelaičiais. Neretai ir patys tapdavo tų performansų organiška dalimi.
Aplink dailininką Vidą Bizauską, dirbtuves turėjusį Liepų gatvėje, irgi telkdavosi šarmingas jaunimas. Sonata Žižienė su savo madų reginiais, Henrikas Žižys, besirūpinęs garsu ir apšvietimu, mano akimis, taip pat priskirtini prie anuometinės sąlygiškos bohemos. Ryškus Klaipėdos senamiesčio bohemos atstovas buvo šviesaus atminimo fotografas Raimondas Urbonas su žmona Rimve. Jaunesniosios kartos Klaipėdos menininkų siela tapo Rolandas Rastauskas, 17 metų būdamas su pjese "Lenktynių aitvaras" debiutavęs Jaunimo teatro scenoje Profsąjungų rūmuose Vilniuje.

SU MAMA. Gimęs ir augęs Klaipėdoje, Alyvų ir Gėlių gatvėje, šiandien dailininkas Romas Klimavičius siuvėją mamą Stefaniją Klimavičienę vadina rūbų modeliuotoja, nes ji pagal savo sukurtus ar gal kažkur nusižiūrėtus modelius (madų žurnalų dar nebuvo...) Klaipėdos gražuoles padabindavo stilingomis suknutėmis.
Įvairiomis progomis susibūrę ar ir be progų, žinoma, gerdavo vyną. Bet skambėdavo ir poezija, ir dainos. Tokiuose pasisėdėjimuose užgimdavo ne viena kūrybinė idėja. Ir ne tik užgimdavo, bet "bohemščikai" ir sovietmečiu sugebėdavo tas idėjas įgyvendinti, belsdamiesi į Kultūros skyriaus, o kartais - ir į menininkų "patrono" Alfonso Žalio kabineto duris.
"Prarastoji karta"
1960-1970 m. inteligentijos Klaipėdoje buvo labai nedaug. Jos pradėjo gausėti, kai uostamiestyje ėmė vertis įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų filialų durys. Bet suvažiavę iš Vilniaus ar Kauno esami ar būsimi profesoriai į jau susiformavusį "tūsą" nelabai įsiliejo. Gal jiems mastai atrodė ne tie, gal į bohemos siautulį jie ir šiaip nebuvo linkę.
Kai 1984 metais į Klaipėdą sugrįžo klaipėdietis nuo prigimimo, augęs Alyvų ir Gėlių gatvėse, lankęs 4-ąją, o paskui 10-ąją vidurines mokyklas, jau susiformavęs dailininkas R. Klimavičius, jis akies mirksniu "įsiklijavo" į "bohemuojančiųjų" gretas, įnešdamas ir tam tikro sujudimo į lyg ir nusistovėjusius meno vertinimo, supratimo ir priėmimo įpročius. Maištu galima pavadinti jo su skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu, poetu E. Kelmicku surengtą instaliacijų parodą, kurioje buvo ir garsas, ir videovaizdai, ir eilėraščiai, ir skulptūra, ir grafika. Tai Klaipėdoje buvo pirmiena.
Vėliau tie, linkusieji į maištus dailininkai susibėgo krūvon pasivadindami "Prarastąja karta". Ši grupuotė labai reiškėsi Atgimimo laikotarpiu ir tuomet, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Atsivėrus sienoms, ne kas kitas, o R. Klimavičius su K. Pūdymu pirmiausiai iš klaipėdiečių "bohemuojančiųjų" išskubėjo bohemos Mekon - į Paryžių. Todėl man labai simboliška atrodo, kad R. Klimavičius, kadaise gavęs dirbtuves Tomo g. 20-ojo namo palėpėje, jų nepardavė, neišsižadėjo, o įsikūrė namus.
Neįprastas daugeliui klaipėdiečių gyvenimo būdas suteikia miestui gyvybės ir žavesio. Tokie kaip R. Klimavičius ir į jį panašūs bent kiek prasklaido uosto, pramonės ir verslo ūkus. Šiandien kadaise "bohemavusiųjų" polėkiai prislopę arba gal jau nebe tokie ryškūs, nes juos nustelbė turtingųjų vakarėliai su "dreskodais", gurmaniškais patiekalais ir kelneriais. Tačiau "koučingų" dresuotoje terpėje neaptiksi to nuoširdumo, kuris vyraudavo bohemoje, tegul ir sąlygiškoje. Ir daugelis prisimename senamiesčio kavinę "Bohema", kurioje susiburdavo parodas surengę dailininkai, fotografai, knygas išleidę rašytojai ir poetai.
Šiandien Klaipėdoje turbūt irgi esti "bohemuojančiųjų". Bet tai jau visai kita karta, o ir sąlygos labai pakitusios - retas sau beleidžia šiaip, be jokios progos, sėdėti prie vyno taurės ar alaus bokalo ir svajoti, ką jis ar ji gyvenime nuveiks...
Anonsas
Kaip baigęs Taikomosios dailės technikumą Telšiuose, Dailės institutą Vilniuje, padirbėjęs Alytaus rajono Daugų miestelio meno mokyklos direktoriumi, R. Klimavičius grįžo į Klaipėdą ir kas padėjo gimtajame mieste atsiauginti jau gerokai apskeldėjusias šaknis - kitą antradienį.
Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".
Rašyti komentarą