Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (418)

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikės Zitos Genienės surinktais duomenimis, šis namas statytas po 1854-ųjų gaisro. Kaip jis atrodė XIX amžiaus pabaigoje ar XX amžiaus pradžioje, nuotraukų nepavyko surasti. Bet, reikia manyti, kad jo struktūra buvo panaši kaip ir gretimų namų - pirmame aukšte parduotuvė ar kokios dirbtuvės, viršutiniuose aukštuose - gyvenamosios patalpos.

Į šio namo kiemą greičiausiai būdavo įvažiuojama iš Didžiosios Vandens gatvės, nes pro vartus iš Mažosios Vandens gatvės vežimai, o vėliau ir automobiliai įvažiuodavo į kiek prabangesnius namus. Gal ir Tomo g. 20-asis buvo gražesnis nei mes turime jau rekonstruoto 1985 metais nuotraukas. Įdomu, kad šiame name dar 1926 m. vienas nuomininkas turėjo telefoną, kurio numeris buvo 260.

1858-1866 m. Klaipėdos adresų knygose pastato savininku nurodomas vyriausiasis pašto sekretorius H. O. Kaufmanas (Kauffmann). Jis, matyt, buvo turtingas, kadangi turėjo namų valdą Aleksandro (dabar Liepų) gatvės 19-ajame name. Joje jis ir gyveno, o Tomo g. 20-ojo patalpas nuomojo. Čia buvo įsikūrusi L. Gerdien knygrišykla, butus nuomojosi mokytojas ir siuvėjas.

 Taip prieš 30 metų atrodė perstatytas Tomo g. 20-asis namas.

Martyno Šerniaus pėdsakas

1875-1878 m. šiame pastate veikė Heinricho Holco spaustuvė. 1879 m. spaustuvės dalininku tapo Martynas Šernius. M. Šernius, gimęs 1849 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities Voveriškių kaime netoli Priekulės, išaugo ir subrendo kaip vertėjas, spaustuvininkas, leidėjas ir buvo pakankamai įtakingas Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.

Baigęs pradžios mokyklą, privačiai mokėsi pas Fridrichą Kuršaitį. Dirbo Priekulės Šrederio spaustuvėje raidžių rinkėju, 1869 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo lietuviškame dragūnų pulke Tilžėje. Nuo 1875 m. dirbo H. Holco spaustuvėje Klaipėdoje, 1879-1894 m. Holco ir Šerniaus spaustuvės dailininkas. Šioje spaustuvėje išspausdintos 72 Mažajai Lietuvai skirtos knygos, brošiūros. 1878-1904 m. redagavo, o iki 1894 m. ir leido "Lietuvišką ceitungą" bei priedą ūkininkams "Laukininkų prietelis". "Lietuviška ceitunga" tapo tautinio atgimimo skatintoja.

Nuo 1878 m. M. Šernius parengė ir leido naujas kalendras (lietuvišką kalendorių), kurių literatūrinėje dalyje spausdino daug grožinių kūrinių. 1898 m. pradėjo leisti liberalų laikraštį vokiečių kalba "Memeler Allgemeine Zeitung". Palaikė ryšius su Lietuvos veikėjais, savo laikraščiuose spausdino Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir kitų tautinio atgimimo žadintojų raštus. Aktyviai reiškėsi visuomeniniame gyvenime, skatino ginti lietuvybę, kėlė bendradarbiavimo su Didžiąja Lietuva idėjas, rėmė "Aušros" (1883-1886 m.) leidimą, į lietuvių kalbą išvertė per 20 protestantų knygelių.

ŠIANDIENA. Taip namas atrodo šiandien iš Tomo ir Didžiosios Vandens gatvių pusių. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ilgainiui M. Šernius prarado savo santaupas, 1904 m. liga pakirto jo paskutines jėgas. 1905 m. pardavė savo namus Klaipėdoje ir persikėlė pas žmonos gimines į Cintjoniškius, prie Šilutės.

1879 m. Holco ir Šerniaus spaustuvė persikėlė į Biržos gatvę ir veikė iki 1894 m. Spaustuvė buvo nedidelė, dirbo 4-5 specialistai ir keli mokiniai. Turėjo knygrišyklą. Per visą veiklos laiką išleido 76 knygas ir 2 periodinius leidinius lietuvių kalba: "Lietuviška ceitunga" (1878-1894) ir "Pasiuntinystės laiškelis" (1876-1894).

Miulerių dinastija ir lietuvmetis

1898-1926 m. pastatas priklausė prekybininkų Miulerių (Muller) šeimai. Matyt, šeima nebuvo labai turtinga, nes šiame name jie ir patys gyveno, ir dukterys Klara bei Elizabet nurodomos kaip guvernantės. Butus nuomojosi mokytojai, pardavėjai, tarnautojai, darbininkai.

1931-1939 m. namo savininku jau nurodomas mokytojas Jurgis Gudelis. Pasikeitė nuomininkų tautinė sudėtis, dominavo lietuviškos nuomininkų pavardės: Aleksandras Kasnickas - buhalteris, Pranė Marcinkevičiūtė - tarnaitė, Petras Stravinskas - darbininkas, Martynas Vilkas - darbininkas.

Sudomino čia butą nuomojęs Adolfas Čampė, kurio profesija nurodoma... šuleris. Tuo metu šiame name veikė Beno Fišerio (Benno Fischer) kolonijinių prekių parduotuvė, nekilnojamo turto agentūra.

Po 1939 m. kovo, kai buvo aneksuotas Klaipėdos kraštas, J. Gudelis greičiausiai buvo priverstas išvykti iš Klaipėdos. Pastatas nacionalizuotas. 1942 m. savininku nurodoma Gumbinės vyriausybinė įstaiga.

Iki 1945 m. šis pastatas buvo numeruojamas Tomo gatvės 15/16.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".