Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (417)

JUZEFA. Adolfo Grigo mama tarpukariu.

Taigi, apie 1960 m. Grigų šeimų gyvenimai J. Zauerveino g. 5 name lyg ir pradėjo tekėti tais laikais įprasta vaga.

POVILAS. Adolfo Grigo tėvas, kaip ir visi lietuviai tarpukariu, tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

Turkija

Dabar net keista buvo išgirsti, kad sovietmečiu Adolfas Grigas buvo išvažiavęs į turistinę kelionę po Turkiją. Lietuvos inteligentai geriausiu atveju tebuvo išleidžiami į vadinamojo soclagerio šalis - Lenkiją, Vokietiją (žinoma, tik Rytų), Vengriją, Čekoslovakiją. O štai darbininkams įvairių delegacijų sudėtyje nusišypsodavo laimė net į Japoniją nuvykti - socialistinio lenktyniavimo pirmūnams buvo skiriami kelialapiai ir į kapitalistines šalis. Dalį nepigiai kainavusių kelialapių kainos padengdavo profsąjungos.

MATADORAI. Pokario klaipėdiečiams dabartinius "jutūbus", "feisbukus" atstodavo pačių dalyvavimas saviveikloje. Šioje nuotraukoje Adolfas Grigas (antras iš kairės) - matadoras "Traviatoje".

Taigi, A. Grigas, matyt, Bandomojoje laivų remonto įmonėje buvo vertinamas, nes gavo kelialapį į Turkiją. Ir šiandien jis spėlioja, kas galėjo Klaipėdoje nutikti, kad grįžęs iš tos kelionės savo žmoną rado "nebe tokią". Gal tam įtakos turėjo ir tai, kad Gražina nuolat siekė tobulėti, yra baigusi du aukštuosius. O Adolfas tenkinosi tuo, ką dirbo beveik iki pensijos - šaltkalvis. Gal tai, o gal visai kas kita, bet jaunųjų Grigų šeimoje prasidėjo nesantaika, pasibaigusi skyrybomis.

Meilės metai

Gražina Grigienė su Daivute išsikraustė gyventi pas mamą. Šiandien ji apie gyvenimą "grigyne" pakomentavo tik tiek: "Tai buvo mano meilės metai. Iš laiko perspektyvos man atrodo, kad Adolfas galėjo domėtis, kaip jo tėvas raugia alų. Mat receptą jis buvo įsisavinęs nuo Krekenavos laikų. Dabar jau tokio alaus, kokį virdavo mano uošvis, jau niekas nebemoka gaminti", - įvertino ji. Ir pripažino, kad uošvio alus tikrai būdavęs pranašesnis už brolio Prano, nors alaus ji nemėgo tuomet, nemėgsta ir dabar.

Netrukus ir visas J. Zauerveino g. 5-asis namas ištuštėjo, nes buvo rengiamas kapitaliniam remontui. Tiek Prano, tiek Povilo šeimoms buvo paskirti butai su visais patogumais. Tegul vieno kambario, bet su patogumais. Žinoma, į restauruotą namą senųjų gyventojų nebeperkraustė. Bet štai Daiva Grigaitė-Nakrošienė, Adolfo ir Gražinos duktė, sakė, kad sapnuose ir mintimis dažnai grįžtanti į savo vaikystės kiemą. Į jį sugrįžta ir "Prezidento Smetonos" artileristo duktė Aldona Grigaitė-Muchina.

Šiandieniniams J. Zauerveino g. 5-ojo namo šeimininkams kažin ar namo praeitis įdomi. O šitas nedidelis namukas - kelių epochų ir kelių kartų gyvenimų istorijos, kurias pavyko surinkti, atspindys. Gyvename miesto legendų, kurių nežinome, apsuptyje.

CHOREOGRAFAS. Pats žymiausias pokario Klaipėdos choreografas buvo Aleksandras Alchimavičius (viduryje), kuris šokėjus rengė ir "Traviatai". Pirmas iš dešinės - Adolfas Grigas.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

DAINŲ ŠVENTĖ. O čia dainų šventėje Klaipėdos "Žalgirio" stadione.

SU MAMYTE. Daiva Grigaitė J. Zauerveino g. 5 name augo apsupta tėvelių ir senelių meilės.

KIEME. J. Zauerveino g. 5-ojo namo kiemas buvo jaukus - tarsi kokiame parke čia stovėjo suolelis ir pagal tuometines namų aplinkos madas pavasario ir vasaros sandūroje būtinai žydėdavo alyvos. Adolfas Grigas su pussesere.

TURKIJA. Anuomet retai kam pavykdavo pasidairyti po kapitalistines šalis. Adolfui Grigui už gerą darbą Bandomojoje laivų remonto įmonėje buvo paskirtas kelialapis į Turkiją.

LIETUVAITIS. Viena iš galimybių pasižvalgyti po Lietuvą ir už jos ribų buvo saviveikla. Klaipėdos chorai, šokių rateliai, ansambliai važinėdavo ir po Lietuvą, išsiruošdavo ir į kitas respublikas. Šioje nuotraukoje šokėjas Adolfas Grigas Juodkrantėje.

Anonsas

Kitą savaitę keliausime į Tomo gatvės 20-ąjį namą. Ką rasime čia? Žinia, Tomo gatvės namus, kaip ir kitų aplinkinių gatvių statinius, tiesiogine prasme buvo nušlavęs didysis 1854 m. Klaipėdos gaisras. Kas prikėlė šį namą galbūt ant sudegusiojo pamatų? Kas čia gyveno XIX a. pabaigoje, XX a. pirmojoje pusėje ir pokariu? Ar žinote, kad šiame name veikė spaustuvė ir knygrišykla?

Prašytume atsiliepti šiame name įsikūrusius 1945 ir vėlesniais metais tel. 493435 arba parašyti el. paštu [email protected]. Gyvenantieji kituose Lietuvos miestuose, o gal ir kontinentuose apie tai galėtų pranešti Gražinos Juodytės "Facebook" paskyroje.