Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (416)

Su tėvais į J. Zauerveino gatvę Adolfas sugrįžo 1945 m., kai tik buvo leista įvažiuoti ir civiliams.

TARPUKARIS. Ši Juzefos ir Povilo (už jos) Grigų nuotrauka daryta Klaipėdos ateljė visai prieš krašto aneksiją.

Karo meto klajonės

Skirtingai nuo karinio laivo "Prezidentas Smetona" artileristo dėdės Prano, jo šeima iš Klaipėdos pasitraukė tik 1941-aisiais.

"Mano metrikai buvo išrašyti vokiškai. Tėvas dirbo švediškų degtukų fabrike, kuriame jau pokariu buvo pradėti gaminti baldai. Fabriko šeimininkas švedas, gerai gaudęsis politikoje, ir, matyt, įvertinęs vermachto veiksmus Europoje, skubėjo palikti Klaipėdą. Matyt, tėvą jis vertino, nes dar spėjo sutvarkyti dokumentus perleisdamas jam vieną savo namų Liepų gatvės gale, visai prie geležinkelio tilto. Tame name ir gimiau. Bet tėvai neilgai tuo būstu pasidžiaugė, nes 1941 metais prasidėjus karo veiksmams ir su SSRS, tėvai bėgo į Šiaulius, o paskui ir į Vilnių. Čia tėvas dirbo kalviu", - pasakojo p. Adolfas.

 BROLIAI. Ūkininko nuo Krekenavos sūnūs Povilas (kairėje) ir Pranas tarpukario Klaipėdoje.

Kai frontas iš Rytų vėl pradėjo ristis į Vakarus, per sovietinės ir vokiečių armijos susirėmimus jo tėvas buvo pašautas. Vokiečiai skubėjo trauktis, bet sužeistam civiliui pasakė, kad palauktų sanitarų. Ir iš tiesų - jie netrukus pasirodė, sužeistąjį neštuvais nunešė iki sanitarinės mašinos ir išvežė į Tilžę, vokiečių karo ligoninę.

"Iš jos tėvas buvo išmestas, kai išsiaiškino, kad jis ne kariškis. Bet jau buvo kiek apgydytas. Tėvu pradėjo rūpintis vienuolės, perrišinėjo vis dar nesugijusią koją, pamaitindavo. Užėjus sovietinei armijai tėvas tiesiog buvo paliktas likimo valiai. Mamos sesuo buvo ištekėjusi už Žemaičių Naumiesčio vargonininko, tad ten tėvas ir patraukė. Šeimoje nuolat buvo prisimenama, kaip tėvas, kažkokiu būdu įsiprašęs į maistą vežančią gurguolę, atriedėjo prie Žemaičių Naumiesčio bažnyčios. Mamos sesuo pirmoji jį ir pamatė. O mama su manimi kaip tik ir glaudėsi pas seserį. Taigi, šeima vėl susijungė. Kai tik į Klaipėdą buvo galima įvažiuoti ir civiliams, 1945 metų gegužę, o gal ir birželį tėvai iš Žemaičių Naumiesčio jau kraustėsi į uostamiestį. Tėvas norėjo apsigyventi švedo padovanotame name, kuris buvo tuščias, bet aplinkiniuose buvo dislokuoti sovietų armijos daliniai, tad mama užprotestavo. Tad buvo surastas "variantas" Zauerveino gatvėje. Į tą namuką ir susikraustėme. O netrukus čia atsikėlė ir dėdės Prano šeima, ir kiti giminaičiai", - pasakojo A. Grigas.

 BROLIAI II. Povilas, Vytautas ir Pranas pokarinėje Klaipėdoje J. Zauerveino g. 5-ojo namo kieme.

Jo tėvas pradėjo dirbti visai šalia buvusioje pieninėje (šiandien maždaug toje vietoje yra M. Gorkio pagrindinė mokykla) kompresininku.

"Visuomet laukdavau tėvo iš darbo grįžtančio, nes parnešdavo tokios ne iki galo sušalusios ledų košės", - šypsojosi Adolfas.

Tėvas ta "koše" apdalindavęs ir kiemo vaikus. Tik pusserė Aldona ledų nemėgo.

 PORA. Po senųjų Grigų būsto stogu glaudėsi ir jaunieji Grigai - Gražina ir Adolfas.

Neprofesionalų "Traviata"

Šiandien 75-erių A. Grigas prisipažįsta, kad mokslai jam nelabai sekėsi, bet aštuonias klases baigė ir nuėjo dirbti į Bandomąją laivų remonto įmonę.

Kartu Miesto kultūros namuose ant Jono kalnelio (šiandien čia - Liuteronų evangelikų bažnyčia) pradėjo lankyti tautinių šokių būrelį. Jame ir susipažino su būsimąja žmona Gražina, kuri irgi dirbo toje pačioje įmonėje kaip ir jis. Repeticijos, koncertai Adolfą ir Gražiną suartino taip, kad jie ir apsivedė. Senieji Grigai jaunai šeimai sudarė galimybes tame pačiame būste gyventi tarsi atskirai, vaikštant per verandą.

"Šokau, sportavau tol, kol sukūriau šeimą. Po to viskas baigėsi. Bet visada su nostalgija prisimenu pirmąjį "Traviatos" spektaklį Klaipėdos liaudies operoje. Čia su kitais šokėjais atlikom matadorų šokį. "Traviata" Klaipėdoje buvo įvykis, nors ir neprofesionalų statyta. Todėl daug fotografavomės. Operoje šoko ir pats mūsų šokėjų būrelio vadovas Aleksandras Alchinavičius. Jis tuomet buvo ryški Klaipėdos žvaigždė", - prisiminė p. Adolfas.

 ADOLFAS.1940 m. Klaipėdoje gimęs Adolfas Grigas 1944 m. trumpam buvo tapęs vilniečiu.

Parduodavo alų

Kur ir kada Povilas Grigas išmoko daryti alų, jo sūnus Adolfas taip ir nežino.

"Bet Klaipėdoje buvo pagarsėjęs turbūt kaip geriausias aludaris namudininkas", - teigė Adolfas.

Dėdė Pranas irgi darydavo alų, bet, pasak sūnėno, jam aludarystė ne taip pavykdavo.

"Tėvas alų raugdavo tik ąžuolo statinėse ir statinaitėse. Jeigu kas Klaipėdoje ruošdavosi vestuvėms, tai atlėkdavo alaus užsiprašyti. Dažniausiai atsiimdavo dar ne iki galo įrūgusį, nusistovėjusį. Tėvas perspėdavo - tik nebandykit traukti kaiščio, kol "bačka" juda. Bet vestuvėms besiruošiantieji kartais nekantraudavo paragauti, o ištraukus kaištį visas alus putomis išeidavo. Tokį alų tėvas vadindavo "pirmininku". Putomis paleidę "pirmininką", žmonės atbėgdavo prašyti bent "antrininko" ar net ir "tretininko". Žinoma, "pirmininko" padaryti jau nebebūdavo laiko, nes tėvas pats miežius daigindavo, tad tokiu atveju gadindavo savo puikaus aludario "markę" antrininku ir tretininku", - pasakojo pokalbininkas.

Pasak jo, du ūkininko nuo Krekenavos sūnūs - tėvas ir dėdė - susipykdavo, nes abu buvo ambicingi, pakakdavo mažiausios kibirkštėlės susikivirčyti.

"Bet greitai ir susitaikydavo, pasirašyti taikos sutartį padėdavo alus. Žinoma, "pirmininkas", - prisiminė Adolfas.

Jo vedybos irgi tėvo raugtu alumi buvo aplaistytos.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.