Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (413)

Pirmieji 1940 m. trėmimai Grigų šeimos nepalietė, tačiau Grigienė prie gyvulinių vagonų tempė patalus kaimyno - garvežio mašinisto - šeimai.

1943 m. Šiauliuose prie Grigų namų kažkas nušovė vokietį žandarą. Dėl to areštavo visą Grigų šeimą. Šešiametę dukrelę Aldutę iš kalėjimo paleido po paros, Onutę Grigienę - po trijų, o šeimos galvą išbildino į Dimitravo konclagerį. Iš jo - į vagonus, kurie jaunuolius ir vyrus gabeno darbams Vokietijoje. Rizikuodamas jis iš vagono iššoko. Pabėgti pasisekė, bet kur dėtis be dokumentų? Slapstėsi, kol iki Šiaulių atėjo sovietų armija. Tačiau ir tada Grigai neatsikvėpė lengviau - slapstėsi griovyje, kuris buvo "neutraliame" ruože. Bombos skriejo ir iš vienos, ir iš kitos pusės.

Vietoj Sibiro - Leningradas

Kaip nukentėjęs nuo vokiečių, P. Grigas gavo darbo iš sovietų valdžios - įsidarbino parduotuvėlėje. Kartą joje apsilankęs enkavėdistas pareikalavo kažkokių ypatingų ir tuo metu madingų kojinių žmonai.

"Jos brangiai kainavo. Tėtis enkavėdistui pasakė - jeigu duotų pinigų, gal ir surastų tas kojines. "Aš tau taip duosiu pinigų, kad visą gyvenimą atsiminsi", - pagrasino jis", - pasakojo Grigų duktė Aldona.

PAMOKOSE. Nors mokyklinės uniformos buvo privalomos, tačiau pasitaikydavo ir išimčių. Šioje nuotraukoje A. Grigaitė vilki šviesią suknelę.

Enkavėdistas savo pažadą tesėjo - netrukus P. Grigas buvo areštuotas vėl ir išvežtas į Sibirą. Mėnesį bildėjo "kurortų" link, o paskui didelis sąstatas vagonų, prigrūstų nelaimėlių, pasuko atgal. Kur veža, kas su jais bus, niekas nežinojo. Galų gale kažkas susigaudė, jog jie atidundėjo į Leningradą, nes ten kažkokiai po žemėmis slapta statomai gamyklai reikėjo darbo rankų.

"Tėvas ir kiti kaliniai net nežinojo, ką stato", - sakė P. Grigo duktė.

Čia žemes rausė ir vienas iš grafų Zubovų.

"Tėvas dažnai prisimindavo tą savo biografijos tarpsnį ir pasakodavo, kaip tam grafui perleisdavęs vieną kitą bulvių lupeną, kurių gaudavo iš likimo draugų, dirbusių virtuvėje", - pasakojo ponia Aldona.

Pasak artileristo dukters, tėtis jai pasakojo, kad grafas buvęs labai išsekęs, bet labai dėkingas ūkininko nuo Krekenavos sūnui, bent tokiu būdu reiškusiam užuojautą kilmingam žmogui, visiškai nepasiruošusiam kovai už būvį ir būtį.

Baigiantis 1945-iesiems P. Grigas buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Lietuvą.

Susiliejo brolių šeimos

"1946 metus pasitikome kartu Naujojoje Akmenėje, kur mama buvo susiradusi prieglobstį. Po trijų mėnesių jau kraustėmės į Klaipėdą", - sakė p. Aldona.

DIMITRAVAS. Pranas Grigas paprašytas atlydėdavo moksleivius į buvusią Dimitravo koncentracijos stovyklą pasakoti, ką čia kaliniai patirdavo.

Zauerveino g. 5 name jau buvo spėjęs įsikurti Prano brolis Povilas. Jis, besislapstydamas kartu su kitais Grigais, per bambordavimus Šiauliuose buvo sužeistas ir vokiečiai jį išbildino į Tilžę. Kai Karaliaučių užėmė sovietai, iš ligoninės jis buvo paleistas į visas keturias puses. Pasidavęs Žemaičių Naumiesčio, kur tuo metu gyveno žmona su sūneliu Adolfu, link ir pradžiai glaudėsi ten.

1945 m. rudenį Povilo Grigo šeima atvažiavo Klaipėdon. Būstą susirado Zauerveino g. 5-ojo namo kieme.

Kai 1946 m. į Klaipėdą sugrįžo ir Pranas Grigas, Aldutei buvo jau devyneri. Ji puikiai mena, kodėl tėvai ir dėdė pasirinko tuos, o ne kitus butus, kurių, neapgyventų ir su visais patogumais, Klaipėdoje dar buvo.

"Jau žinojome kelias istorijas, kaip atvykę į Klaipėdą žmonės "okupuodavo" puikiausius butus su visais patogumais, apstatytus. Ir bemat juos iš tų butų iškrapštydavo enkavėdistai arba karininkai, patys panorę gyventi geriau", - sakė p. Aldona.

Ji pažymėjo, kad ir tėvas, ir dėdė Povilas turėjo ne vieną priežastį nepatekti enkavėdistams į akiratį. Tad ir apsigyveno toje J. Zauerveino gatvėje, kuri pokarinėje Klaipėdoje vos ne užmiesčiu buvo laikoma.

"Mes apsigyvenome antrajame namo aukšte, kuriame buvo butas su trimis kambariais. Vėliau trečiąjį kambarį su mansarda mano prašymu užleido kaimynams su mažu vaikeliu, nes jie tokioje šaltoje "kamurkėje" gyveno. Jie sugebėjo tą mansardinį kambarį "prichvatizuoti" išsiimdami orderį. Tad augau "komunalkėje", kaip ir didžioji pokarinių klaipėdiečių dalis", - pasakojo pokalbininkė.

KRIKŠTYNOS. Per visas prieškarines, karo suirutes Onutės ir Prano Grigų duktė Aldona liko nekrikštyta. Tai krikštynos ir pirmoji komunija įvyko vienu ypu.

O Povilo Grigo šeima gyveno gretimame namuke.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje galite rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".