Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (387)

Jau kelis kartus ankstesnėse "Akvarelėse" buvo užsiminta apie ypatingą šio namo gyventojų bendruomeniškumą. Kai klausiausi Teresės Gedvilaitės-Žorniakienės prisiminimų apie vaikystę, atrodo, suvokiau, kaip tas bendruomeniškumas užgimė.

Skerstuvės

Pokarinėje Klaipėdoje, beje, kaip ir visoje Lietuvoje, trūko maisto, drabužių. Todėl į miestą suvažiavę žmonės per daug galvų nesuko, kaip to maisto prasimanyti - iš sodžių, miestelių parsivarydavo karves, parsiveždavo paršelių ir juos augindavo kartais net ant parketo.

VYRESNĖLIAI. Teresė ir Juozas Gedvilai šeimoje radosi pirmieji. Pirmieji ir Komuniją priėmė.

Tad ir Bangų g. 19-ojo namo gyventojai kiemo gale turėjo tvartelius, galima sakyti, visą kiaulaičių auginimo "kompleksą". Auginti tai auginti. Bet ateidavo laikas tas kiaules skersti. O tai - jau ne kiekvienam "pabažnam" duota. Tad visi lenkdavosi kaimynui Vaclovui Budginui, kad šis teiktųsi ne tik savo, bet ir kaimynų kiaules paskersti. Reikia manyti, kad tos skerstuvės kaimynus ir suartino.

"Kieme buvo didžiulis stalas, prie kurio visi ir susirinkdavo skerdienos pasiimti. Tuoj ant to stalo pradėdavo garuoti vėdarai, kepsniai. Bet nepamenu, kad būtų taurelės kilnojamos. Apskritai mūsų kieme "pijokų" nebuvo", - pasakojo Teresė.

PO ARMIJOS. Juozas Gedvilas, atitarnavęs armijoje, atvažiavo pas brolį Kostą į Klaipėdą.

Su skerdiena kiekviena šeima tvarkėsi savaip - kas sūdydavo, kas rūkydavo. Šaldytuvų juk nebuvo, tai su mėsa reikėjo staigiai susitvarkyti taip, kad ir žiemą šeima turėtų ką valgyti. Gedvilai prisilydydavo lašinių su spirgučiais, kurie su česnaku ar svogūnu taip tikdavo tepami ant duonos. Kas mėsą, lašinius susirasdavo kur išrūkyti, pasidalindavo ir su kaimynais. Tad nuo tų skerstuvių turbūt ir susilipdė ypatinga kaimynų bičiulystė, kurios taip pasigendame šiandien, gyvendami daugiabučiuose ir daugiaaukščiuose. Tiesiog neturime bendrų interesų. O pokario Klaipėdoje tas interesas - išgyventi - buvo.

Tiesa, tai visiškai nereiškia, kad taip pat bičiuliškai buvo gyvenama ir kituose pokarinės Klaipėdos namuose...

Iškylos

Kai būdavo geras oras, Gedviliukai lakstydavo po kiemą, kaip ir kiti namo vaikai žaisdavo "Trinyčių" aikštelėje, eidavo į Danę maudytis. Ir žvejoti tokių mažyčių žuvelių, vadintų "kaliučkėmis".

"Ant pagalio su valu - tokias meškeres mums padarydavo vyresnis brolis - niekas daugiau nekibo. O mama vasarą, jei tik nelydavo, susirinkdavo mus visus, paimdavo virtų kiaušinių, lašinių, duonos, pakeliui nusipirkdavome "kaniukę" kvaso ir vieni vežime, kiti įsikibę mamai į sijoną visa gvardija traukėme į perkėlą, o persikėlę - į Smiltynės pliažą. Mums, vaikams, nepirkdavo bilietų, nebuvo iš ko, tai visai sėkmingai plaukdavome "zuikiais". Ir visą dieną praleisdavome besimaudydami ir žaisdami. Buvo smagu", - gražios vasaros dienos "dienotvarkę" vaikystėje išguldė Teresė.

Teatro bacilos

O kai orai subjurdavo, Gedviliukai namuose rengdavo vaidinimus, susikviesdavo kaimynus.

"Pripažintais artistais dažniausiai būdavome mudu su vyriausiuoju broliu Juozu, bet priimdavome ir visus norinčiuosius", - pasakojo Teresė. Pasak jos, mama buvo pamišusi dėl teatro ir koncertų. Teatre dirbo Gedvilienės draugė, tai kiekvieną savaitgalį vaikai dardėdavo į teatrą.

"Matėme visus spektaklius ir po daugybę kartų, mokėjome beveik visus mintinai. Ypač visiems patiko "Batuotas katinas" su nuostabiuoju Romualdu Grincevičiumi. Kerėjo ir "Karalius Elnias" su nepakartojama Balio Barausko improvizacija. Lankėme gastroliuojančių teatrų spektaklius. Ūgtelėję jau dirbdavome teatro rūbinėje arba pardavinėdavome programas. Baigusi aštuonias klases aš jau oficialiai dirbau teatro bufete - plaudavau indus ir nurinkdavau stalus. Kai negalėdavau, mano sesės pavaduodavo. Taigi būdama panelė jau galėjau sau šį tą nusipirkti pasipuošti.

Teatre vykdavo įmonių ir organizacijų koncertai-apžiūros. Tai mes ten ir šokius, ir chorus, ir agitbrigadas žiūrėdavome. Gal ir todėl visi Gedviliukai mylime teatrus ir koncertus, o mudu su vyru jau 20 metų šokame liaudies šokių kolektyve "Svajoklis",- paraleles tarp vaikystės ir dabarties brėžė T. Gedvilaitė-Žorniakienė.

Likimai

Bangų g. 19-ojo namo gyventojai kieme bandydavo spręsti Gedviliukų likimus. Pagal juos, vyriausieji Juozas ir Teresė, baigę 8 klases, turėjo eiti dirbti, kad padėtų tėvams kitus vaikus užauginti. Bet kaip tik jie apsisprendė savaip - stojo į aukštąsias. Teresė grįžo į Klaipėdą, o Juozas, baigęs mokslus, taip ir liko Vilniuje. Jolanta Gedvilaitė baigė Stepo Žūko technikumą Kaune, o Palmyra Gedvilaitė - Kalvarijos maisto pramonės technikumą.

"Šiuo metu du broliai gyvena "svetur": vienas - Vilniuje, kitas - Kaune. Kiti penki likome ištikimi Klaipėdai. Todėl, kai tik atvyksta kuris iš "toliau", visi sulekiam pasimatyti, paklegėti. Būna labai smagu. Mums visada linksma, nors mes beveik nevartojame alkoholio. Jaunesni broliai, kaip ir mama, visiški abstinentai.

ATKARTOJIMAS. Nusižiūrėję į nuotrauką prie Kalėdų eglutės, Gedviliukai po daugelio metų stojo į tas pačias vietas.

Dar noriu pažymėti, kad visa mūsų seserija ir brolija išaugome kultūringais žmonėmis. Padorūs bei išsilavinę ir mūsų visų vaikai. Todėl kai per kokias šventes sugužam į kiemą ir pradedame jau suaugę su vaikais žaisti žaidimus, išdykauti kaip kadaise, prisijungia visa sena kiemo "chebra". O kaimynai džiūgauja, kad kiemas kaip senais laikais vėl pilnas Gedviliukų", - pasakojo Teresė.

Ji pažymėjo, kad ilgiausiai su tėvais gyveno sesuo Dainora. Todėl ir jos vaikai buvo vadinami "naminiais anūkais".

"Prezidentinės" laidotuvės

2012 m. Gedviliukai atšventė tėčio 70-metį.

"Susirinkome visi septyni, buvo labai šiltas ir geras vakaras. Po kelių mėnesių tėtis mirė nuo infarkto - paruošęs vakarienę, tiesiog prisėdęs ant fotelio... Tėtis armijoje kurį laiką dirbo virtuvėje, tai mokėjo skaniai gaminti. Per laidotuves aptarinėjome, kad tėčiui buvome spėję pasakyti, koks jis buvo mums svarbus ir kaip mes jį mylėjome.

Ir dar įsiminė, kad per laidotuves buvo daugiau nei šimtas žmonių. Todėl kaimynai sakė, kad Juozą Gedvilą palaidojom kaip prezidentą. Dabar Bangų gatvės bute gyvena viena mama, kuria daugiausia rūpinasi sesė Dainora",- šeimos likimo vingius išklostė Teresė.

Beje, J. Gedvilas turėjo 18 brolių ir seserų, iš kurių išgyveno devyni. Atitarnavęs armijoje, Juozas atvyko gyventi pas brolį Kostą tame pačiame Bangų g. 19-ajame name. Tačiau apie kitą Gedvilų giminės atšaką - po savaitės.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų g. 19-ojo namo pokario gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Paieška

Vytautas Kymantas jau kelintus metus susitikti kviečia Butsargių gatvės gyventojus. Ir pasigenda trijų seserų Sapiorovų - Ritos, Ninos, Valentinos, taip pat ir Vidos Stankutės. Ištekėjusių pavardžių jis nežino. Todėl prašo atsiliepti pagal mergautines pavardes tel. 8 671 18883.

PO ARMIJOS. Juozas Gedvilas, atitarnavęs armijoje, atvažiavo pas brolį Kostą į Klaipėdą. VYRESNĖLIAI. Teresė ir Juozas Gedvilai šeimoje radosi pirmieji. Pirmieji ir Komuniją priėmė. GEDVILIUKAI. Bangų g. 19-ojo namo gyventojai pasidžiaugia, kai kiemas kaip kadaise priguža Gedviliukų. Dabar jau - keturių kartų... ATKARTOJIMAS. Nusižiūrėję į nuotrauką prie Kalėdų eglutės, Gedviliukai po daugelio metų stojo į tas pačias vietas.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".