Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (384)

Ir žvalgysimės, kaip ir kuo gyveno aktorių Genovaitės ir Edvardo Čepulių kaimynai Albinas ir Barbora Seleniai.

Skuodiškis A. Selenis, Lietuvos kariuomenėje prieškariu tarnavęs Klaipėdoje ir gyvenęs raudonosiose kareivinėse, neblogai pažinojo miestą. Tai ir lėmė jaunos šeimos, lizdą pradėjusios sukti Notėnuose prie Platelių, apsisprendimą bėgti nuo karo ir pokario suirutės į Klaipėdą. Vokietmečiu tik Barboros sumanumo dėka Albino neišvarė į frontą: kai, eidami per Notėnus, "agentai" gaudė jaunuolius į vermachtą, B. Selenienė savo vyrą "įpakavo"... lovoje. Kaimuose lovos būdavo dabinamos vos ne žmogaus dydžio pagalvėmis, pūkiniais patalais. Tai moteris labai jau gražiai ten savo mylimą vyrą ir įtaisė. "Agentai", įėję į trobą, ją kiek panaršę, "patrankų mėsos" nerado...

Kur rado darbo Selenių šeimos galva Klaipėdoje, jau rašyta praėjusios savaitės "Akvarelėje". O štai B. Selenienė tapo gražiosios ir didžiosios Klaipėdos universalinės parduotuvės Tiltų ir Turgaus gatvių kampe... drabužių lygintoja.

Parketo priežiūra

B. Selenienei pokariniame "univermage" buvo skirtas nedidukas 4 kvadratinių metrų ploto kambariukas, kuriame ir "prosyjo" į salę iškeliaujančius paltus ir kostiumus, sukneles ir marškinius. Paprastai "šyrpotrebas" - plataus vartojimo drabužių asortimentas - nebuvo įmantrus nei spalvomis (ruda, juoda, pilka), nei, tuo labiau, modeliais. Tad juos lyginti nebuvo taip jau ir sudėtinga.

Bet Klaipėdos pokariniai puošeivos paprastai "univermage" drabužių nepirkdavo. Gaudami siuntinius iš pasitraukusiųjų į Vakarus giminaičių, su medžiagomis keliaudavo pas Klaipėdos siuvėjus. Jie iš esmės ir buvo tie pokariniai dizaineriai bei stilistai. Ir madų diktatoriai. Save gerbiantis siuvėjas būtinai turėjo madų žurnalų.

 DRAUGĖS. Dvi Bangų gatvės 19-ojo namo gyventojos Vidos - Selenytė (dešinėje) ir Čepulytė - tebesibičiuliauja ir šiandien. Nepaisydamos, kad viena tebegyvena Bangų g. 19-ajame name, o kita - Nidoje.

Tiesa, SSRS leidžiamuose būdavo labai panašūs modeliai, kaip ir parduotuvėse, tačiau klaipėdiškiai siuvėjai kažkokiu būdu turėdavo užsienietiškų madų žurnalų. Galimas daiktas, kad jų atsiųsdavo tie patys giminaičiai, pasitraukę į Vakarus.

Tad pokario klaipėdiečiai būdavo pakankamai elegantiški. Kas išlaikė dar prieškarines "plunksnas", kas iš skirtingų spalvų medžiagų gabaliukų pasisiūdindavo tikrus šedevriukus. Tačiau tie pokariniai puošeivos paprastai paskęsdavo "fufaikes" - šimtasiūles - ar "univermaginius" drabužius vilkinčių žmonių jūroje.

Privilegijos

Drabužių lygintoja B. Selenienė puikiai įsiliejo į parduotuvės kolektyvą. Pasak jos buvusių bendradarbių, Basele šaukiama moteris būdavusi labai tolerantiška, mokėdavusi išklausyti vargų, sugebėdavusi ir paguosti. Jei kas klausdavo, tai ir išmintingų patarimų nepašykštėdavusi. Sandėlininkė Lina Baselei net raktus nuo sandėlio patikėdavusi. Kai pardavėjų vaikai susirgdavo ar jos išbėgdavo pietų, ji ir pardavėja sukdavosi.

"O du kartus per savaitę į "univermagą" eidavome visa šeima,- vaško tarkuoti ir ant parketo barstyti, o paskui jį tolygiai ištrinti. Nelengvas tai buvo darbas, bet užtat turėjome privilegiją kokį gražesnį drabužį ar batus nusipirkti",- prisiminė V. Selenytė-Kairienė.

Eilės

Dabartinei jaunuomenei net sunku įsivaizduoti, kokias kančias klaipėdiškiai kentėdavo stovėdami eilėse prie elementariausių produktų - duonos, miltų, cukraus. Šeimos, kurios teaugindavo vieną vaiką, iš kaimynų "skolindavosi" kitų vaikų, kad nusipirktų ne vieną kilogramą, pavyzdžiui, cukraus, o tris keturis. Nes buvo nustatytos normos: vienas žmogus - vienas kepaliukas duonos ar du šimtai gramų sviesto, be abejo, sveriamo, nes apie fasuotes pokariu niekas nebuvo nei girdėjęs, nei regėjęs.

Kai kurių daugiavaikių šeimų apsukruoliai nuolat sukinėdavosi prie parduotuvių su milžiniškomis eilėmis, ir būtinai juos kas nors nusisamdydavo už 10 kapeikų, už čiulpiamą saldainį. Visą dieną ar pusdienį eilėse prasiminkęs paauglys tapdavo "krezas". Ir droždavo pirkti ledų, gazuoto vandens arba tursendavo į kiną.

Mano karta dešimtimis kartų žiūrėdavo "Linksmuosius vyrukus" su Liubove Orlova. Nežinau kokiu būdu, bet Klaipėdą pasiekdavo ir "trofėjiniai" filmai su Žeraru Filipu, Džina Lolobridžida. O kai "Baltijos" kino teatre buvo parodytas "Tarzanas", beveik iš kiekvienų Klaipėdos griuvėsių sklisdavo laukiniai garsai, kuriuos ūtūriuodavo tarp betonų nuolaužų skraidantys paaugliai berniukai. O kartais - ir mergaitės.

V. Selenytei-Kairienei ypač yra įsirėžusios eilės prie Mėsos kombinato.

"Čia būdavo galima pigiau nei parduotuvėse nusipirkti kiaulės kojų, galvų, ausų, kartais netgi ančių "išmesdavo". Atstovime eilėje penkias šešias valandas. Užtat paskui - "balius": kertame mamos išvirtą šaltieną taip, kad ausys linksta", - pasakojo Vida.

Kaimynai

Bangų g. 19-ajame name buvo apsigyvenę labai sėslūs kaimynai - 14 šeimų. Beveik visi, į Klaipėdą suvažiavę iš kaimų ir miestelių, pokario metais buvo susitempę čia ir karves. Tad vaikus augino "ant šviežio pieno". Kiemo gale tvartukuose žvygaudavo ir kiaulės. Gyventojai sugebėjo užsiveisti ir darželius, kuriuose ir gėles, ir krapus augindavo.

"Maisto nepritekliaus tikrai nejautėme. Dabar net keista - vagysčių nebūdavo, nors visi žinojo, kur laikomi buto raktai: po durų kilimėliu, niekas nesikėsindavo ir į morkas darželiuose", - sakė jau kelias kartas - du sūnus, penkis anūkus ir proanūkį - čia auginusi ir tebeauginanti V. Selenytė-Kairienė.

Pasak jos, per beveik 70 metų susiklosčiusios puikiausios kaimynų bendrabūvio tradicijos.

"Mus vienijo stalas kiemo viduryje, supynės, smėlio dėžė. Ir šiandien buvimo kartu su kaimynais tradicijos nenunykusios - suremiame pečius, kai bėda ištinka, kaip ir pokariu švenčiame vardadienius, Naujųjų metų naktį visi išdardam su šampano buteliais į kiemą. Prie mūsų kaimyninės bendrijos puikiai pritapo ir kelios šeimos, atsikrausčiusios "iš pašalies", tai yra tokios, kurių tėvai čia pokariu negyveno", - puikia ir labai jau reta XXI amžiuje kaimynų bendryste pasidžiaugė Vida.

Anonsas

Kitą antradienį narpliosime Bangų g. 19-ojo namo pokarinės vaikų kartos gyvenimo būdą, aiškinsimės, kas ir kodėl buvo "Jurginų karalius", kas piršliaudavo, kaip ir kur žmonės pramogaudavo. Prisiminsime ir "bezdžionių tiltą", kuris suvaidino savo vaidmenį V. Selenytės-Kairienės brolių gyvenime.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų g. 19-ojo namo pokarinius gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.