Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (381)

Klaipėdos dramos teatro aktorių didžioji dalis gyveno viename name S. Nėries gatvėje, vadintame "kolchozu". Kurie ten nesutilpo, gyveno kas kur. Taip ir E. Čepulio šeima 1949 metais atsikraustė į Bangų g. 19-ąjį namą.

E. Čepulis buvo kilęs nuo Joniškio. Tad šio krašto Jono Avyžiaus bibliotekos tinklalapyje tarp kitų žymių kraštiečių aptikau ir aktoriaus gyvenimo "apmatus".

Biografijos eilutės

Oficialiai biografija "skamba" taip: "Gimė 1916 m. gegužės 16 d. Grand Rapids mieste (JAV) lietuvių išeivių iš Joniškio šeimoje. Mirė 1993 m. sausio 2 d. Klaipėdoje. 1921 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Joniškyje. E. Čepulis 1927-1932 m. mokėsi Joniškio gimnazijoje. 1936 m. Edvardas išvyko į Klaipėdą, ketindamas tapti jūreiviu, tačiau netikėtai jį patraukė vaidyba. 1936-1938 m. jis lankė Klaipėdos dramos teatro vaidybos studijas, vadovaujamas R. Juknevičiaus. Tuo pačiu metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir jūrų laivyne. Buvo laivo "Antanas Smetona" įgulos narys. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, E. Čepulis išvyko į Šiaulius. Čia 1941-1946 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Ruošėsi palikti Lietuvą - emigruoti į JAV, tačiau buvo suimtas keletą mėnesių kalėjo Šiaulių kalėjime.

1946 m. grįžo į Klaipėdą. Klaipėdos dramos teatre prabėgo kūrybingiausi aktoriaus E. Čepulio metai. Čia jis dirbo iki 1980 m. E. Čepulis daugiausiai vaidino komedijinio žanro spektakliuose, kuriuose sukūrė nemažai raiškių charakteringų vaidmenų. Svarbesni jų: Fon Kalbas (F. Šilerio "Klasta ir meilė", 1941), Kybartas (J. Grušo "Tėvas ir sūnus", 1945), Neznamovas (A. Ostrovskio "Be kaltės kaltieji", 1949), Grigutis, Kazimierėlis (K. Sajos "Septynios ožkenos", 1957, "Gaidžio pentinai", 1964), Firsas (A. Čechovo "Vyšnių sodas", Papagoda (J. Grušo "Barbora Radvilaitė", 1973), Jogaila (B. Sruogos "Milžino paunksmė", 1974). E. Čepulis pastatė ir spektaklių Klaipėdos dramos teatre (J. Grušo "Tėvas ir sūnus", 1959), dirbo su saviveiklos kolektyvais. 1966 m. buvo pristatytas nusipelniusio artisto vardui gauti, tačiau saugumas neleido šio vardo suteikti, nes buvo nepatikimas sovietinei santvarkai."

VAIDMENYS. Vyresniajai pokarinių klaipėdiečių kartai Klaipėdos dramos teatro spektakliai buvo ypatinga dovana dar ir dėl to, kad neretas būdavo bent kiek nutolęs nuo primygtinai brukamos ideologijos. Užtat į "Eglę žalčių karalienę" suaugę ir vaikai plūsdavo kaip į mišias. Šiose nuotraukose - Edvardo Čepulio sukurti personažai spektakliuose "Dėdės Tomo lūšnelė", "Meškos trobelė", "Be kaltės kaltieji".

Slėpynės... po stalu

Puikiausiai suvokiu, kas slypi po faktais "gimė JAV", "tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir jūrų laivyne, buvo laivo "Antanas Smetona" įgulos narys." Mano tėvas taip pat buvo gimęs JAV, Bostone, ir visą gyvenimą, nepaisydamas įvairių situacijų, didžiuodavosi tarnavęs Lietuvos kariuomenėje ulonu. Ir pati savo akimis matydavau, kaip dėl šių, o gal ir kitų biografijos faktų jis, suskaldytas tarsi "grūšia", grįždavo iš NKVD požemių. Gimęs JAV? Amerikonų šnipas! Ulonas? Priešas! Sesuo su Lietuvos karininku užjūriuose? Neleistina!

E. Čepulio duktė Vida Čepulytė-Stravinskienė, dabar gyvenanti Nidoje, taip pat patvirtino tėvą nuolat tampytą į NKVD, netgi mėnesį laikytą rūsiuose S. Nėries g. pastate.

"Dėdė Algis su seneliu - Sibire, dėdė Juozas 1944 metais pasitraukė į JAV. Tai buvo tik formalios priežastys jį tampyti. O iš esmės enkavėdistai jį verbavo, beje, kaip ir kitus Klaipėdos dramos teatro aktorius. Man girdint tėvai niekada nekalbėdavo "ko nereikia". Tačiau, nepastebėję manęs, žaidžiančios po stalu, aptarinėdavo ir savo padėtį, ir "Amerikos balso" pranešimus. Mažai ką tuomet tesuprasdavau, bet kai kas nugirsta gildė širdelę", - prisiminė Vida.

Tiesiogiai su vaikais apie praeitį ne tik Čepulių, bet ir kitose klaipėdiečių šeimose vengta kalbėti. Priežastis paprasta - bijodavo jiems pakenkti "buržuazine dvasia". Nes neretam vidurinės mokyklos moksleiviui būdavo surašomos charakteristikos būtent su tokiais abituriento apibūdinimais. O tai jau reiškė, kad užkirstas kelias į aukštąją mokyklą. Ir užkardos gyvenime, nes tu tetinki nebent grioviams kasti...

"Komunalkė"

Bangų g. 19-ajame name Genovaitė ir Edvardas Čepuliai gyveno trijų kambarių bute. "Ant bendros virtuvės", kaip sakoma.

"Ta virtuve turėjome dalintis su nuoširdžiomis trijų kartų rusėmis - močiute, dukra ir anūke. Bet, kai name buvo išardyta prieškarinė centrinio šildymo sistema ir pristatyta krosnių, moterys šeimininkaudavo savo kambariuose ir bendra virtuve nesinaudojo. Tai mes buvome tiesiog karaliai",- sakė Vida.

Kadangi tėvai - mama šokėja bei aktorė ir tėvas aktorius - dienomis būdavo repeticijose, dukrai būdavo samdoma auklė. O vakarais, kaip ir daugelis Klaipėdos dramos teatro aktorių vaikų, mergaitė "gyvendavo" užkulisiuose.

"Draugai čia būdavo Kanclerių Žilvinas, Bernotų Laima. Ir negalėčiau sakyti, kad gyvenimas teatro kulisų prietemoje būtų buvęs kančia",- po daugelio metų apie potyrius Klaipėdos dramos teatre kalbėjo Vida.

Beje, ji sakė, kad kitais metais E. Čepulio gimimo 100-ųjų metinių proga Klaipėdos dramos teatre ketinama surengti šio aktoriaus atminimo vakarą.

Anonsas

Kaip pasikeitė Čepulių šeimos gyvenimas, kai iš Sibiro grįžo E. Čepulio jaunesnysis brolis Algis? Kuo Čepuliai skyrėsi iš kitų Bangų gatvės gyventojų ir kita - sekančioje "Akvarelių" dalyje.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus Bangų g. 19-ojo namo pokarinius gyventojus arba jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.