Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (363)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (363)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Alyvų g. 4-ajame name, kuriame gyveno Kudzevičių šeima, užauginusi net du kapitonus - Drąsutį ir Steponą, 1988 m. jachta "Lietuva" įveikusius Atlantą, o paskui perplaukusius ir kitus pasaulio vandenynus.

Žinia, Drąsutis su burėmis "susipančiojo" 1956-aisiais, o Steponas - maždaug dešimtmečiu vėliau. Taigi iki 1989 m. žygio jachtomis per Atlantą buvo ilgas ir gana dygliuotas kelias. Vien jau todėl, kad sovietiniam žmogui buvo atkirsta galimybė dairytis po platųjį pasaulį.

Nori išplaukti į Baltijos jūrą, tegul ir sovietinėmis jos pakrantėmis - baisiausi formalumai. O ką jau kalbėti, jeigu buriuotojai jėgas norėdavo išbandyti bent iki Lenkijos. Bet patirtis palaipsniui kaupėsi. Nuo 1981 m. kelis kartus vyko lietuvių, latvių, estų ir rusų vienatipių jachtų regatos aplink Gotlando salą. Jose dalyvaudavo ir "Lietuva".

Lietuvoje kylant Atgimimo bangoms klaipėdiečiai buriuotojai apsisprendė, jog subrendo įveikti Atlantą. Tuomet dar niekas nežinojo, kuo baigsis laisvės siekimas, tad tiesiog privalu buvo išnaudoti situaciją sujungti lietuvius šiapus ir anapus Atlanto. Tam žygiui ruošėsi ir kauniečiai bei vilniečiai.

Na, o Drąsutis prisipažino, kad įveikti Atlantą jam buvo svajonių svajonė.

"Atlanto vandenyną pažinojau kaip jūrininkas, bet ne kaip buriuotojas. O tai yra didelis skirtumas. Įveikti Atlantą po burėmis reiškia įveikti save", - teigė pokalbininkas, įgyvendinęs savo svajonę plaukdamas jachta "Lietuva" iš Niujorko atgal į namus.

Buitiniai dalykai

Nors "Lietuva" iš trijų žygin išsirengusių jachtų buvo didžiausia, tačiau reikėjo vos ne gramų tikslumu apskaičiuoti, kiek gali pasiimti duonos, kiek vandens, kiek kitų produktų, reikalingų dešimčiai vyrų.

Kai 1988 m. buvo pradėta ruoštis žygiui, sovietinėje erdvėje tvyrojo totalinis stygius - pradedant maisto prekėmis, baigiant gumutėmis glaudėms... Nors Lietuvoje vyko arši ideologinė kova, buriuotojų žygį per Atlantą vis dėlto ėmėsi globoti tuomet dar vienintelės partijos lyderiai. Neliko nuošalyje ir Klaipėdos pramonininkai.

Reikėjo duonos, kuri nesužiedėtų, negendančių mėsos gaminių, reikėjo kostiumų - tiek kelioninių buriuoti, tiek ten, už Atlanto prisistatyti. Ir viskas radosi tarsi stebuklinga lazdele mojuojant.

"Apgaulė"

Išlydėtuvės Klaipėdoje buvo suorganizuotos 1989 m. gegužės 1 d. Vasaros estradą tada buvo užplūdusios minios žmonių, susirinkusių iš visos Lietuvos tarsi antrąkart į Baltijos kelią. Žmonės buvo apimti euforijos. Tačiau tądien jachtos nuplaukė tik iki jūros vartų, nuleido vainikus žuvusiems jūrininkams, apsisuko ir grįžo...

Dvi savaites iki gegužės 13-osios į žygį užjūrin pasirengusios jachtos lindėjo Klaipėdos jachtklube Smiltynėje. Tik įgulų artimieji žinojo, kad vyrai neišplaukė. Jie ankstų rytą atvažiuodavo į jachtklubą, o vėlai vakare, kad niekas nematytų, grįždavo namo. Taip atsitiko todėl, kad nebuvo gautos vizos. Įgulų nariai tada dar turėjo sovietinius pasus, o sovietai neskubėjo išduoti vizų.

Iš devynių įgulos narių - Stepono Kudzevičiaus, Osvaldo Kubiliūno, Rimo Dargio, Algio Reikos, Roberto Tikuišio, Ričardo Ramanausko, Gedimino Pilaičio, Jono Limanto, Sergiejaus Mockevičiaus - tuomet, gegužės 13-ąją išplaukusių Niujorko link, gyvi bėra keturi.

"Įsivaizduok sau - mus išlydėjo tarsi "Lituanicos" pilotus, o mes toliau slampinėjam Klaipėdos gatvėse... Gėda. Grįždami namo nakvoti maskuodavomės kaip įmanydami. Juk kiekvienam nepaaiškinsi, kad kai kurie vizų neturim", - prisiminė pirmosios įgulos narys žurnalistas G. Pilaitis, išleidęs fotoalbumą "Žygis per Atlantą".

Ir vis dėlto R. Ramanauskas, dabar Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitono vyr. padėjėjas, tąkart išplaukė "Lietuva" be vizos. Didelių bėdų dėl to jis neturėjo, tik Amerikoje atėjęs juodaodis pareigūnas iš imigracijos tarnybos jos pareikalavo. Jam buvo paaiškinta, kad viza vėluoja atkeliauti. Tada pareigūnas pareikalavo mokėti 50 dolerių už imigracinę vizą. Suprantama, JAV dolerių įgula neturėjo.

"Neturit, ir nereikia", - pasakė amerikietis, ir taukšt antspaudą į pasą. O vėliau ir viza atkeliavo", - prisiminė G. Pilaitis.

Anonsas

Kitoje "Akvarelėje" - apie "Lietuvos" įgulos nuotykius plaukiant per Atlantą pirmyn ir atgal. Ir kokį vaidmenį kelionėje suvaidino 1989 m. dar neįteisinta Lietuvos trispalvė.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., nuo 2014 m. išeina antradieniais.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder