Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (309)

Zagorskių, o vėliau ir Praleikų šeimos labiausiai susidraugavo su Tiltų g. 15-ojo namo kaimynais Viničenkomis. Juozas Viničenka buvo dantų technikas, o jo žmona Tara - medicinos sesuo.

"Viničenkos gyveno prabangiau nei mes visi name. Augino ir visaip lepino mano bendraamžį sūnų Kęstutį. Su juo ir krėsdavome visokius berniokiškus reikaliukus ant Jono kalnelio", - prisiminė Raimondas Praleika.

BALIUS. Kęstutis dar saugus ant mamos Taros Viničenko kelių (centre) o Raimondas - mamos Marytės "skreite" (dešinėje).

Prisiminė ir tai, kokia didelė nelaimė atsliūkino į Viničenkų namus, kai automobilio avarijoje žuvo Kęstučio mama.

Grauždavo pavydas

Našliu likęs J. Viničenka pasirūpino sūnų "priduoti" į tuo metu Klaipėdoje jau veikusią internatinę mokyklą. Tuomet joje telkėsi bene geriausi Klaipėdos pedagogai. Be to, moksleiviai buvo rengiami nemokamomis uniformomis, internate nemokamai maitinami.

Bet šeštadieniais, sekmadieniais Kęstutis grįždavo namo. Ir beveik visą laiką leisdavo Zagorskių-Praleikų bute, nes jame buvo jo ištikimas draugas Raimondas. O šis, įpratęs prie nuolatinio namiškių dėmesio ir meilės, pasijusdavo tarsi antraeilis, nes namiškiai, pradedant mama ir tėčiu, baigiant senele ir dėde, labiausiai imdavo rūpintis Kęstučiu. Juk našlaitis, juk jam internate trūksta šeimyninės aplinkos.

"Mane imdavo graužti pavydo kirminas, kad Kęstutis jiems tapdavo svarbesnis negu aš. Ir slapčia imdavau nekęsti savo draugo. Bet tai trukdavo trumpai, nes suaugusieji bemat perprasdavo, kas su manimi darosi", - juokėsi Raimondas, vertindamas vaikystės "paklydimus". Ir apgailestavo, kad jo vaikystės geriausias draugas taip ir neprisitaikė gyvenime. Gal ir todėl, kad anksti neteko mamos...

DRAUGAI. Vaikystės draugai (iš kairės) Kęstutis Viničenka ir Raimondas Praleika su jūrininko Vlado Zagorskio "skrybėlėmis".

Namo tuštėjimo laikas

Apie 1968 metus, kai namas buvo ruošiamas kapitaliniam remontui, čia gyvenusiems siūlė du variantus - arba kraustytis į "manevrinį fondą" keleriems metams, arba į naujai pastatytus namus. Kadangi tie "manevriniai fondai" buvo tikros blakių veisyklos be jokių patogumų, o dar purtydavo mintis, kad išsikraustęs ir vėl netrukus turėsi kraustytis, gyventojai verčiau jau rinkdavosi variantą - į naujos statybos namus "pasaulio pakrašty", kuriuo tuomet atrodė Rumpiškės, o tuo labiau besikurianti Kauno gatvė.

Raimondo dėdė ir senelė (Praleikos jau gyveno S. Daukanto gatvėje) buvo "išbildinti" į "manevrinį fondą". Ir tik po kelerių metų gavo butą tuomet Komjaunimo (dabar - Sausio 15-osios) gatvėje. Kaip ir daugelis kitų kaimynų.

Po kapitalinio remonto į namą susikraustė visai kiti žmonės. Iš anksčiau čia gyvenusiųjų sugrįžo vos viena kita šeima. Tarp sugrįžusiųjų buvo ir Adelė Giedraitienė.

"Gintarinė ledi"

Šių eilučių autorei dirbant miesto laikraštyje A. Giedraitienė labai dažnai ateidavo į redakciją. Ne tuščiomis rankomis - su skundais dėl kaimynų.

Sovietmečiu privalėjom reaguoti į darbo žmonių skundus, nors ir kokie jie nepagrįsti būtų. Taigi, atvirai kalbant, A. Giedraitienės "abrozdėlis" redakcijoje jau daugeliui kolegų, o ypač dirbantiems laiškų skyriuje, buvo baubas. Dėl mano darbo sferos su ja neteko bendrauti ar aiškintis jos skundų esmės. Tačiau bendradarbiai dažnai paaimanuodavo, kad tenka veltui gaišti laiką dėl interesantės nepagrįstų pretenzijų.

Nors, antra vertus, viena kolegė teigė, kad "Gintarinė ledi" atnešdavo netgi labai įdomių rašinių, spausdintų mašinėle.

"Tai daugiausiai buvo rašiniai apie vaikystėje patirtas nuoskaudas. Graži, stilinga kalba, be gramatinių klaidų. Kai kuriuos iš tų laiškų netgi esu atsidėjusi į savo archyvą. Bet reikėtų labai ilgai jų ieškoti. Nežinau, gal tuos rašinius kas nors jai padėdavo surašyti, o gal ji pati turėjo rašymo dovaną", - sakė kolegė.

Iš pažiūros malonią, besišypsančią ją matydavau ir ant Biržos tilto, ir turguje, ir Teatro aikštėje, praeiviams siūlančią gintarinius karolius. Dėl jų A. Giedraitienė ir buvo praminta "Gintarine ledi". Kas jai suverdavo tuos karolius? O gal ji pati? Ir galbūt tie karoliai buvo pagrindinis jos pajamų šaltinis?

Taigi, pasidarė įdomu - kokia "Gintarinės ledi" profesija, požiūris į gyvenimą ir apskritai jos gyvenimo istorija. Tačiau kiek ieškojau jos pėdsakų, neaptikau. Tad belieka tenkintis kaimynų supasakotomis nuotrupomis.

Kadangi "Gintarinė ledi" su visais kaimynais buvo "ant peilių", tai tos nuotrupos labai skurdžios. Pavyko sužinoti tiek, kad A. Giedraitienė kadaise buvo susijusi su medicina (sesutė, gydytoja?). Tačiau dėl kažkokių priežasčių tarnybą buvo praradusi. Tai, be abejonės, dar papildė jos nuoskaudų skrynelę.

Kadangi ji buvo viena iš senesniųjų namo gyventojų, tai gal ir norėjo, kad atsikraustėliai gyventų pagal anksčiau name galiojusias taisykles? Juk puikiai žinome, kaip laiptinės ar namo naujieji gyventojai spjauna į visas taisykles, neplauna laiptinių, visai nesidomi rūsių ar sandėliukų tvarka ir panašiais reikalais. Ir, pripažinkim, kaip tai nervina. Jau nekalbant apie garsią muziką ar naujųjų kaimynų nesibaigiančias orgijas.

Taigi, gal "Gintarinės ledi" pretenzijos ir nebuvo visai be pagrindo...

Antra vertus, A. Giedraitienė buvo nerimstanti Tiltų gatvės uždarymo transportui šalininkė. Tai irgi ne šiaip kaprizas. Kadangi turėjau pažįstamų šiame name, atėjusi į svečius patirdavau jausmą, kad Tiltų gatvės 15-asis namas tuoj tuoj sugrius... Pravažiuojant dvigubiems autobusams, tai liudijo ir indų dzinksėjimas indaujoje, ir šviestuvų lingavimas, ir sienų pulsavimas tarsi per žemės drebėjimą.

NUMYLĖTINIS. Raimondas Praleika augo meilės ir šilumos atmosferoje: su mama ir dėde Vladu.  

Anonsas

Tiltų g. 15-ajame name kurį laiką gyveno dabartinio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus ir istorikės Jono bei Zitos Genių šeima. Tarp nuolat name besikeičiančių gyventojų pasitaikė ir "saldžioji porelė". Apie tai - kitą pirmadienį.

Prašymas

Prašytume atsiliepti ir kitus šiame name gyvenusius žmones. Skambinti tel. 493435 arba rašyti el. laiškus adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".