Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (291)

Taigi, praeitą pirmadienį pasidairėme po Pionierių namų pastoge veikusius fotografijos ir dramos būrelius.Pasakojimą apie pastarąjį dar papildė ponia Virginija.

"Man irgi teko vaidinti E. Dainauskienės vadovaujamame būrelyje. Statėme spektakliuką, kuris vadinosi "Talka". Repeticijos būdavo labai įdomios ir naudingos. Ji mokė mus raiškiojo tarimo, duodavo temas etiudams, juos reikėdavo vaidinti ekspromtu. O kiek džiaugsmo po premjeros! Vėliau su E. Dainauskienės dukra Nijole mokėmės viename kurse Vilniaus universitete, baigėme anglų kalbą", - prisiminė ji.

Ponas Aleksas E. Dainauskienės portretėlį papildė dar vienu štrichu: "Ji - buvusi Telšių dramos teatro aktorė. Buvo ir toks."

Na, o dabar pasibelsime į baleto studijos, kaip šiandien vadintume, duris.

Balerinos

Bene nuo pirmųjų dienų šį būrelį iš pradžių Pionierių namuose ant Jono kalnelio (dabar čia - evangelikų šventovė), o vėliau Liepų g. 12-ajame name lankė sesės Sigita ir Ramutė Ivinskaitės.

APDARAI IŠ MARLĖS. Sigitai Ivinskaitei, kaip ir kitoms mažosioms šokėjoms, sukneles iš marlės siūdavo mama. Mama sugebėdavo sumeistrauti ir panašius į balerinos batelius. 

"Mūsų šeima į Klaipėdą pokariu atsikraustė iš Kauno. Mamą šiurpindavo kaimynų kitataučių išgertuvės, muštynės. Jai atrodė išsigelbėjimas (kad viso to nematytume ir negirdėtume) atiduoti mus šokti. Taip ir patekome į Tamaros Sasnauskaitės (o gal Sasnauskytės?) rankas. Nežinau jos gyvenimo istorijos, bet tai, kad ji šoko Peterburgo balete, plačiai buvo aptarinėjama. Inteligentiška būrelio vadovė inteligenciją skiepijo ir mums", - pasakojo S. Ivinskaitė.

Ji prisiminė, kaip mama siūdavo "batelius", derančius balerinai, raukdavo "snaigių" ir "gulbių" suknytes iš paprasčiausios marlės. "Marlę sustandinus krakmolu, suknelės visai gerai atrodydavo", - prisiminė ji.

TRENIRUOTĖS. Šokėjos Liepų gatvės 12-ajame name buvo mokomos pagal visus klasikinio baleto principus.

Mergaitės pasijuto tikros balerinos, kai jų būrelį perkėlė į Muzikinį teatrą (dabartinio dramos teatro pastatą). Čia buvo ir veidrodžiai, ir skersiniai, reikalingi klasikiniam trenažui. Ir teatre mažosios balerinos jau nebešoko kiškučių, voveraičių šokių, o dalyvaudavo tikro teatro tikruose spektakliuose "Kornevilio varpai", "Viešbučio šeimininkė" ir kituose. "Honoraras" už tai būdavo, kad šokėjos galėjo nemokamai žiūrėti visus teatro spektaklius.

Baleto žvaigždė

Bet labiausiai mažąsias balerinas žavėjo tai, kad sukiojosi tarp tikrųjų baleto artistų - vyrų ir moterų. Vienas ryškiausių pokarinės Klaipėdos šokėjų buvo Aleksandras Alchimavičius.

"Aš nežinau, kur jis mokėsi šokti. Galiu tik spėlioti, kad šokio pradmenis ir žinių apie tai galėjo įgyti Sabaliauskaitės baleto studijoje. Alchimavičius, kaip ir mūsų šeima, į Klaipėdą atsikraustė iš Kauno. O būtent šiame mieste Sabaliauskaitė prieškariu buvo įsteigusi baleto studiją, kurioje propagavo Aisedoros Dunkan baletinio šokio stilių", - pasakojo Sigita.

RAMUTĖ. Šokių būrelį lankė ir ketveriais metais vyresnė Sigitos sesuo Ramutė, taip pat mamos apsiuvama. 

Taigi, A. Alchimavičius daugeliui mergaičių ir merginų atrodydavo dievaitis. Jis šokdavo teatre, Karininkų namuose, vėliau - pačiuose įvairiausiuose kultūrnamiuose, kur ir vadovaudavo šokėjų būreliams. Kažkurį laiką vadovavo ir Pionierių namų šokėjoms. Kai Klaipėdoje įsteigta Liaudies opera, A. Alchimavičius joje, žinoma, buvo primarijus, nes ryškesnių konkurentų šokėjų jam Klaipėdoje taip ir neatsirado.

Dabar suvokiu ir suprantu, jog šis žmogus laimingas scenoje ir tebūdavo - su gražia apranga, su savo lankstumu ir nepakartojamu šarmu. O pilkoje pokarinės proletarinės Klaipėdos kasdienybėje, deja, jis buvo pasimetęs ir sutrikęs.

Šokėjo amžius, deja, nesitęsia iki šimto. Vilniuje ar Kaune A. Alchimavičiaus likimas galbūt būtų susiklostęs kitaip. Proletarinėje Klaipėdoje jis taip ir nesurado bendraminčių, atsparos ir atramos. Širdį suspausdavo, kai jis, dvelkdamas alkoholiu, priartėdavo prie savo buvusių Pionierių namų šokėjėlių ir rėždavo komplimentus, kokios jos buvusios puikios šokėjos, kokius turėjusios duomenis, bet, va, kaip ir jam, neatsirado dirvos talentams sužydėti...

Prašymas

Vėliau Pionierių namų šokėjams vadovavo Margarita Finkel, čia išliūliavusi garsųjį vaikų šokių kolektyvą "Junga". Prašytume atsiliepti ir pačią ponią Margaritą (į mano skambučius ji kažkodėl neatsiliepia...), ir jos ugdytus šokėjus.

O štai mūsų laikraščio skaitytojas Algirdas pranešė štai ką: "1960-1970 metais Pionierių namų pučiamųjų orkestrui vadovavo J. Čižauskas. Liepų g. 12-ojo namo aura ir jo sienos tikrai įkvėpdavo geriems darbams ir apie juos norėtume ir turėtume žinoti."

Taigi, kviečiame atsiliepti ir J. Čižausko ugdytus muzikantus papasakoti, ko buvo mokomi, kam koncertuodavo ir ko gyvenimui iš to orkestro ir vadovo pamokų pasisėmė. Skambinti tel. 493435, rašyti el. laiškus adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".