Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (259)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (259)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien keliausime į Birutės g. 1-ąjį namą, kuriame buvo įsikūrusi gausi Maliauskų šeima.

Ji Klaipėdoje gyveno ir iki 1939 m. aneksijos.

Išėjo ir sugrįžo

Juozas Maliauskas, buvęs ulonas, Lietuvos savanoris, negalėjo susitaikyti su mintimi, kad norėdami ir toliau gyventi Klaipėdoje jie turi priimti Vokietijos pilietybę. Tad liko vienintelis pasirinkimas - keltis į Lietuvą.

ATŽALOS. Šioje nuotraukoje Maliauskiukų jau trejetas: Jonas, Romantas ir Liucijus.

Marija Maliauskienė buvo kilusi nuo Prienų. Ten pirmiausiai ir patraukė. Kai artinosi II pasaulinio karo frontas, Maliauskai kraustėsi į Šiaulius. Juose šeima pagausėjo dar vienu kūdikėliu - Romantu. Greta Liucijaus, Jono ir Romantėlio paskui dar atsirado ir sesutė Danutė.

Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, darbai ant kelio nesimėtė. O ponas Juozas jau nuo jaunystės buvo "galvą prasiskėlęs" su fotografija. Regis, jis turėjo meninę akį, todėl ir kūrybos gerbėjų užderėjo. Jie ir "prisuko" jam darbą Šiaulių kalėjime. Čia geriausius kalinius fotografuodavo ir garbės galerijon kabindavo.

ŠEIMA. Marijos ir Juozo Maliauskų šeima gausėti pradėjo nuo pirmagimio Liucijaus.

"Tame kalėjime tėvas dirbo ir Smetonos laikais, ir prie vokiečių, ir prie rusų. Šis ir ankstesni jo biografijos faktai vėliau neliko nepastebėti", - šeimos istoriją guldė R. Maliauskas.

Baigiantis karui kažkas iš buvusių kalinių, su kuriais fotografas gerai sugyveno, Marijai Maliauskienei pašnabždėjo, kad ji galėtų keltis į Klaipėdą. Jai, besiilgiančiai šio miesto, tik tokios kibirkštėlės ir tereikėjo. 1945 m. vasario 5 dieną dar tebetvyrant parako ir lavonų tvaikui, jie čia jau rado būstą. Pradžioje - be patogumų. O paskui kažkas nukreipė į Birutės g. 1- ąjį namą. Ir Maliauskienė su ryšuliais bei vaikais persikraustė čia. O Maliauskų šeimos galva tuo metu jau kasė Belomoro kanalą Karelijoje.


Išvežtieji iš Lietuvos tremtin dar turėdavo viltį kada nors vėl pamatyti Lietuvos padangę, o iš kalinių, išbildintų kasti Belomoro kanalo, retas gyvas grįždavo.

"NKVD 1945 metais iškrapštė, kad tėvas buvęs Lietuvos savanoris, šaulys, kad prie vokiečių dirbo fotografu kalėjime, nors ten pat dirbo ir rusams užėjus. Tai ir buvo priežastis jį suimti. Ir kalėti išvežė ne kur kitur, o būtent į Kareliją, kur turėjo kasti Belamoro kanalą", - pasakojo R. Maliauskas.

Po kelerių metų gausios šeimos galva vis dėlto buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Klaipėdą pas šeimą. Tačiau sveikata jau buvo pairusi. 1956 m. Maliauskiukų tėtis pasimirė.

Išgyventi ir tapti žmonėmis

M. Maliauskienė, likusi su šešiais vaikais, iš kurių jaunėliui Edvardukui buvo vos treji, o Elenytė ėjo šeštuosius, suko galvą, kaip išgyventi. Iš pradžių 1940 m. gimusio Romanto ir į mokyklą nebeleido, kad Elenutę ir Edvarduką prižiūrėtų.

ŠEIMOS GALVA. Maliauskų šeimos galva tarpukario Lietuvoje buvo ir ulonas, ir šaulys, ir savanoris. Už tai pokariu buvo išbildintas kasti Belomoro kanalo.

Visai netoli namų buvo 12-oji amatų mokykla (vėliau - politechnikumas). Į ją ir nukrypo moters viltys, nes ten amato mokytis susirinkusius vaikus ir aprengdavo, ir pavalgydindavo. Tad nusprendė, kad vyresnieji sūnūs turi droti tenai.

"Ir nuėjome ten mokytis. Jonas - dyzelininko, o Liucijus ir aš - tekintojo amato", - prisiminė R. Maliauskas.

Amatų mokykloje prasidėjo ir jo sportinis gyvenimas. Gerai sudėtą vaikiną iškart pastebėjo treneris Kostas Vasiliauskas. Ir Romantas pradėjo futbolo kamuolį po stadioną gainioti. Na, o sportininkus Klaipėdos įmonės tuo metu graibstyte graibė. Mat kiekvienas fabrikas ar įmonė privalėjo turėti sportines komandas.

R. Maliauskas, baigęs amatų mokyklą, nukreipimą gavo į Bandomąją laivų remonto įmonę, kur jau anksčiau buvo pradėjęs dirbti brolis Liucijus. Bet čia ir kaip darbininkas, ir kaip sportininkas R. Maliauskas nelabai spėjo pasireikšti - 1959 m. buvo paimtas į sovietų armiją. Joje ir tęsėsi sportinė karjera: perviliotas į rankinį kamuolį svaidydavo stovyklose tai Maskvos CSKA, tai Rygos SKA. O tarnavo Klaipėdos kareivinėse. Kai su anūke studente Greta dabar nueina į universitetą, tai būtinai pabrėžia: štai ji mokslus čia srėbs, o jis tuomet kareivinėse armijos košę kabino.

TEISĖJAS. Romantas Maliauskas teisėjauja rankinio varžyboms.

1962 m. grįžusį iš armijos Romantą išskėstomis rankomis pasitiko 12-osios amatų mokyklos direktorius Vytautas Bivilis.

"Pradėjau dirbti meistru, o kartu degiau rankiniu, kuris Klaipėdoje mažesnėje aikštėje (7x7) buvo tarsi nauja sporto šaka. Šiandien galiu pasakyti, kad mano visas gyvenimas lipdėsi per sportą. Per jį ir pasiklojau gyvenimo pamatus, pamačiau pasaulio. Ir šiandien galiu pasididžiuoti tarptautine rankinio teisėjo kategorija, man daug reiškiančiu Kūno kultūros žymūno titulu, tegul ir sovietmečiu suteiktu", - sakė R. Maliauskas.

Kiek daug pokario berniūkščių, kurių tėvai buvo represuoti ar šiaip gyvenimai nesiklijavo, nuėjo klystkeliais. O Maliauskų šeimos atžalos kaip įstengdamos, kaip mokėdamos kabinosi į gyvenimą. Ir jiems pavyko įsitvirtinti.

Sportas artimas tapo ir pagrandukui Edvardui. Tiesa, jis pirmasis iš Maliauskiukų į kapines iškeliavo kažkieno piktos valios dėka.

Vyriausiasis Maliauskų sūnus Liucijus, visą gyvenimą dirbęs Bandomojoje laivų remonto įmonėje, jau irgi Anapilyje. Elytė, baigusi Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetą, taip ir liko gyventi bei dirbti Vilniuje. Šiandien jos taip pat nebėra.

"Likom trise - brolis Jonas ir sesuo Danutė", - sakė pokalbininkas.

Visą gyvenimą atidavęs darbui jūrose, šiandien 1935 m. Klaipėdoje gimęs Jonas čia ir gyvena. Danutė Maliauskaitė-Bakanienė, baigusi Vilniaus universiteto Prekybos fakultetą, per gyvenimą ėjo su skaičiais. Šiandien ji yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narė ir daug laiko skiria Klaipėdos krašto istorijai. R. Maliauskas sakė, kad ji yra knygos "Potsdamas ir Karaliaučiaus kraštas" sudarytoja, triūso pridėjo ir leidžiant storulę, daugiau kaip 700 psl. knygą "Lietuvininkų kraštas".

Anonsas

Kitą savaitę keliausime į dar vieną tarpukariu statytą darbininkų kolonijos namą - Gėlių g. 20. Jame pokariu gyveno Gocentų šeima. Prašytume atsiliepti ir šiame name gyvenusius Gocentų kaimynus.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder