Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (251)

Sudėtingi tie žmonių likimai. Vos gimusios eigulio dukros Aldutės Petrauskaitės tėtukas susirgo, jį reikėjo operuoti. Bet nebuvo kam: 1944-ieji. Karas. Čia sovietai, čia vokiečiai. Ir Akmenės rajono eigulys iškeliavo į dausas, palikdamas našlę Marijoną Petrauskienę su dviem sūnumis ir dviem dukterimis.

"Tėvelio visai neprisimenu, nes man tebuvo metukai su puse. Tik išlikęs šalčio vežime pojūtis - važiavome tėčio laidoti", - šiandien prisimena A. Petrauskaitė-Linaburgienė.

PIRMOJI KOMUNIJA. Kitoje šios nuotraukos pusėje Aldutė Petrauskaitė savo vyresniajai sesei Zitai 1954 m. kovo 17 d. užrašė: "Nors toli aš būsiu ir skausmus kentėsiu, bet tavęs, sesute, pamiršt negalėsiu." 

Pūkiniai patalai

Našlei su keturiais vaikais kažkaip reikėjo kabintis į gyvenimą. 1947 m. M. Petrauskienė su vaikais ir pačia didžiausia šeimos vertybe - pūkiniais patalais - atvažiavo į Klaipėdą. Pradžiai prisiglaudė pas pažįstamą. Įsidarbinti bent kur reikėjo būti registruotiems. Su kažkuo sutarė - priregistruos. Mokestis - pūkiniai patalai. Pūkinius patalus prarado, bet... priregistruoti nebuvo. Tačiau išeitį atrado, ir Marijona pradėjo dirbti pagalbine statybose. Jau buvo paūgėję sūnūs. Jie mamai ateidavo į pagalbą tose statybose.

"Na, o kai mama pradėjo dirbti mėsos kombinate, mūsų šeima atsitiesė. Kokia vertybė buvo "šliosas" dešrikės", - šeimos džiugesį prisiminė A. Petrauskaitė-Linaburgienė.

Netrukus, metus mokslus, mėsos kombinate dirbti pradėjo ir vyresnioji Aldonos sesė Zita. Broliukai pradėjo mokytis amatų mokyklose. O jaunylę Aldutę įtaisė vaikų darželyje (dabar Petro Domšaičio galerija). "Man ten buvo gerai, darželyje ir namuose buvau mylima", - sakė Aldona.

ŠOKĖJĖLĖ. "Buvau prie "tanciaus" ir prie rožančiaus", - šiandien savo jaunystės dienas mena Aldona Petrauskaitė-Linaburgienė (pirma iš kairės, savo tautinius drabužius buvo paskolinusi kitai šokėjėlei). 

Dvi šeimos po vienu stogu

O M. Petrauskienė, kopdama savų vargų kalnais, sutiko žmogų. Pranciškus Jakučiūnas irgi buvo našlys, irgi su keturiais vaikais - trim sūnumis ir dukterimi. Tik jie jau buvo vyresni, sukūrę savas šeimas. Taigi du našliai, suėję krūvon, pradėjo ateitį kurti drauge. Turint omenyje keturis vaikus, prisimenančius savo tėtį, o kitus keturis - savo mamą, gyventi po vienu Turgaus g. 20-ojo namo stogu nebuvo paprasta.

"Neklausydavau aš Pranciškaus. Kuo labiau ką draudė, tuo labiau verždavausi tai daryti. Daugiausiai skandalų kildavo, kai susiruošdavau į šokius, - prisipažino ponia Aldona. - Buvau prie "tanciaus" ir prie rožančiaus. Lankiau šokių ratelius, dainavau. O patėviui tai nepatikdavo", - patikslino ji. Bet ne šokiuose ir ne choruose ji sutiko savąjį žmogų.

KULTŪRINIMASIS. Linaburgiai dalyvavo ir "Vaivos" kino teatro atidaryme.

"Diušės"

Alfonsas Linaburgis, baigęs mokslus Kauno politechnikos instituto Klaipėdos skyriuje, dirbo vyriausiuoju mechaniku kojinių fabrike. O čia, jau po vidurinės, sekretore pradėjo dirbti A. Petrauskaitė. Dėl įvairiausių reikalų jai reikdavo bėgti per kiemą. Juo bėgiojančią per savo kabineto langą ir nusižiūrėjo Alfonsas. Reikia eiti pas viršininkus, tai kišenėje visada turėdavo "Diušės" saldainių - sekretorei pamaloninti. O paskui ir į kinus, teatrus kviesti pradėjo. Jų romanas, lapkritį prasidėjęs, 1965 m. vasarį baigėsi vestuvėmis Turgaus g. 20-ajame name.

Netrukus Aldona jau laukėsi dukrelės. O sutuoktinis, visai to nepaisydamas, savo žmoną ragino mokytis. Aldona įstojo į Kauno lengvosios pramonės technikumą įgyti planuotojos specialybę. Mokėsi, kaip tuomet buvo formuluojama, neakivaizdžiai, t. y., savarankiškai. Laikyti egzaminų, įskaitų ją visuomet į Kauną lydėdavo Alfonsas. Ir tas lydėjimas, "sirgimas" dėl namiškių sėkmės, įaugo į kraują. Kai pirmagimė Inesa jau mokėsi Vilniaus konservatorijoje pas savo pedagogus Vaclovą Daunorą, Nijolę Mameniškienę, tėvai visada važiuodavo klausytis dukters dainavimo per įskaitas ar egzaminus. Net buvo susilaukę V. Daunoro nuostabos šūksnio: "Pirmą kartą matau tokius tėvus, kurie taip domėtųsi, kaip vaikams sekasi." Na, o kai Linaburgių Sonatėlė iš pradžių Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, o vėliau Klaipėdos tuomet dar konservatorijoje sėmėsi dizainerės žinių, tėvai taip pat lankydavosi studentų darbų peržiūrose ar parodose. O vėliau, kai Sonata jau rengdavo Klaipėdoje pritrenkiančius madų reginius, tėtis su mama, žinoma, sėdėdavo pirmose žiūrovų gretose.

PIRMAGIMĖ. Šiandieninė Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Inesa Linaburgytė pirmosiomis gyvenimo dienomis greta mamytės atrodė taip.

Papildomos pajamos

Bet grįžkime po Turgaus g. 20-ojo namo stogu. P. Jakučiūno, paprasto darbininko, atlyginimas nebuvo didelis. Marijona sumanė išmokti megzti mašina, vėliau išsiėmė patentą ir dūzgindavo dienomis ir naktimis megztinius. Marijonai talkininkaudavo duktė Aldona, dažnai ir anūkėlės.

"Mama irgi padėdavo megzti, siuvinėti tuos megztinius. Siuvinėdavau, "modeliuodavau" ir aš. Iš vaikystės į kraują yra įsismelkęs dažytų siūlų kvapas, kai juos atsiimdavom iš dažyklos Birutės gatvėje", - savo vaikystės "žaidimus" prisiminė dizainerė Sonata Linaburgytė-Žižienė.

Paklausta, gal tie vaikystės "žaidimai" turėjo įtakos, renkantis profesiją, ji nė kiek nesuabejojo: "Kaip sakė "Mažojo princo" autorius, mes visi esame atėję iš vaikystės. Žinoma, mamos ir močiutės darbų įtakos negaliu nuneigti. Man tai patikdavo vaikystėje, nepabosta ir dabar. Juk tai kūrybinis procesas - ką iš ko gali padaryti. Ir visai nesvarbi audinio kaina, jei turi fantazijos. Tai man labai praverčia dabartiniame darbe", - sakė Klaipėdoje 1968 m. gimusi Sonata.

Na, o tuomet mezgimas ir prekyba megztais gaminiais labai papildė tiek Jakučiūnų, tiek Linaburgių šeimų biudžetus ir tuomet, kai jaunoji šeima atsiskyrė nuo didžiosios, "sumestinės" šeimynos. Pasak A. Petrauskaitės-Linaburgienės, būtent iš mezgimo pajamų jie nusipirko kolektyvinį sodą su namu Šernuose. Beje, tame kadaise iš mezgimo darbo surinktų rublių įsigytame, galima sakyti, vienkiemyje visai šalia miško Aldona ir Alfonsas šiandien ir gyvena.

BANGOSE. Kaip ir šiandieninė karta, anuometinis jaunimas mėgdavo fotografuotis Baltijos bangų fone. Nuotraukoje - Alfonsas Linaburgis.

Anonsas

Kitą pirmadienį įžengsime į Turgaus g. 20-ojo namo butą, kuriame gyveno Zitos Simanauskaitės-Kundrotienės šeima. Taip jau susiklostė, kad dvi panelės - Aldona Petrauskaitė ir Zita Simanauskaitė - susibičiuliavusios vaikystėje tame name, tebedraugauja iki šiol: skirtingos gyvenamosios vietos, vienos ir kitos šeimyniniai rūpesčiai neišskyrė draugių. Prašome atsiliepti kitas Turgaus g. 20-ajame name gyvenusias šeimas, jų palikuonis, turinčius ką papasakoti. Skambinti tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".