Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (237)

2012-03-26 00:03

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės dabar rekonstruojamame Bangų gatvės 7-ajame name, kuriame beveik šimtmetį veikė Tabako fabrikas.

Sovietiniais metais didelė bėda buvo produkcijos vagystės iš maisto produktų kombinatų. Vagysčių ir stambių grobstymų mechanizmai veikė ir Tabako fabrike. Niekas jų nei labai smerkė, nei per daug piktinosi, nes atlyginimai už dažnai sunkų darbą būdavo, galima sakyti simboliniai. Tad tik vogdami žmonės galėdavo patys išgyventi ir šeimas išlaikyti.

Cigarečių girliandos

Daugelis rūkalių klaipėdiečių pamena cigarečių girliandas, pardavinėtas turguje. Nugvelbtų cigarečių nesivargindavo net supjaustyti. Nors Tabako fabrike buvo sustiprinta apsauga, ją darbininkai sugebėdavo apeiti arba paprasčiausiai "draugiškai" susitarti. Cigaretės būdavo svaidomos per tvorą į Jono kalnelio tvenkinio pusę. Ten jau tykodavo žmonės, panašūs į šiandieninius "ichtiandrus", plaukiančius per Nemuną.

Dažniausiai per tvorą būdavo mėtomi nesupjaustytų cigarečių girliandų ryšulėliai, supakuoti į neperšlampamą popierių. Pasitaikydavo gudročių, kurie į Tabako fabriką atsinešdavo tuščius, ne Klaipėdoje gaminamų cigarečių pakelius, kuriuos pripildydavo fabriko cigaretėmis.

Bet tai buvo tik smulkūs vagišėliai. Stambios vagystės ir dideli grobstymai vykdavo dienos metu. Vogtas cigaretes gabendavo krovininėmis mašinomis su fiktyviais važtaraščiais. O nuostolius padengdavo labai paprastai: naktį atvarytas kranas išlupdavo sandėlio langą ar du. O ryte - didelis sujudimas: kaip galėjo apvogti Tabako fabriką, kai nuolat budi budri apsauga?

Neretai privačiuose vakarėliuose tada tekdavo išgirsti, kad koks ne pats pačiausias mėsos kombinato tūzas vieną dieną uždirbo 6 tūkst. rublių, kai prabangiausias anuomet automobilis "Žiguli" kainavo 4 tūkst. Ir tokių dienų per savaitę būdavo toli gražu ne viena. Iš grobstymų pelno turėdavo ir "tabakiniai". Žinoma, jie negalėjo lygintis su "mėsiniais": juk cigarečių "Prima" pakelis kainavo tik 14, "Jūratės" - 18, o brangiausių - "Kastytis" ir "Regata" - vos 30 kapeikų. O štai deficitinės mėsos kilogramas, atsižvelgiant į rūšį, kainavo 3-5 rublius.

"Už Sąjūdį, už Lietuvą"

Ankstesnėje "Akvarelėje" buvo užsiminta apie Klaipėdos tabako fabrike gamintų cigarečių rūšį "Už Sąjūdį, už Lietuvą", kurios pakelio pavyzdį turi mažeikiškis kolekcininkas Vytautas Strikauskas. Kitoje to pakelio pusėje yra užrašas: "Lietuvos pilieti! Balsuodamas Jūs gausite du biuletenius. Reikia palikti po vieną pavardę kiekviename biuletenyje. Sąjūdis remia Z. Šličytę ir S. Kudarauską. Palikdami jų pavardes, Jūs išrinksite Sąjūdžio kandidatus. Už Lietuvą per Sąjūdį!"

Vienas Sąjūdžio idėjų generatorių, dabartinis Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas prisipažino apie tokios rinkiminės agitacijos rūšį nieko negirdėjęs. Sąjūdžio Klaipėdos padalinio sekretorius Algirdas Grublys, koordinuodavęs įvairias judėjimo akcijas, taip pat nieko negalėjo pasakyti. Nieko nebuvo girdėjusi ir Zita Šličytė.

"Atgimimo laikotarpiu žmonės patys imdavosi iniciatyvos. Klaipėdoje 1989 metais pradėjo važinėti autobusai su plakatais, kuriuose buvo mano ir Kudarausko pavardės. Tokia agitacija stebino ir mus pačius, ir miestelėnus. Juk reklaminių triukų mes dar nebuvome regėję", - sakė Z. Šličytė.

Šių cigarečių kilmė taip ir būtų likusi paslaptimi, jei nebūtų atsiliepęs Klaipėdos tabako fabrike 30 metų mechanikos reguliuotoju dirbęs Jonas Grabauskas.

Atgimimo laikotarpiu beveik visose Klaipėdos įmonėse būrėsi sąjūdininkų grupės. Bruzdėjo ir "tabakiniai". Pirmiausiai sąjūdininkai į savo kolektyvus parnešdavo informaciją, kas, kur ir kada vyks, kabindavo skelbimus ir pan. Taigi, prieš rinkimus į SSRS Aukščiausiąją tarybą sąjūdininkai parnešė gal kokius 500 agitacinių lapelių su Z. Šličytės ir S. Kudarausko pavardėmis.

Nors ponas Jonas nebuvo aktyvus sąjūdininkas, tačiau, kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio idėjoms pritarė visa širdimi. Pasak jo, "savo reikmėms" po pamainos darbininkams būdavo leidžiama išsinešti po 3-4 pakelius cigarečių. Kai į rankas pakliuvo minėti rinkiminiai agitaciniai lapeliai, ponas Jonas pastebėjo, kad jie atitinka "Klaipėdos" cigarečių pakelio standartus. Kadangi jis tuo metu dirbo prie šių cigarečių gamybos linijos, tuoj sumojo, kaip panaudoti agitacinius tekstus. Sutaręs su dar vienu darbininku pakavimo linijoje dviese ir paleido "naujos" cigarečių rūšies "prekinį ženklą".

"Mudu tai sugalvojome kaip nekaltą apgaulę", - sakė ponas Jonas.

Anonsas

Kitose dalyse skaitykite apie Kovos su socialistinio turto grobstytojais skyrių (OBCHSS) ir nežinybinę apsaugą bei draugiškus teismus, apie tai, kokiomis aplinkybėmis gimė cigarečių rūšis "Lietuva bus laisva, Lietuva bus nepriklausoma", kur ir kam jos buvo platinamos, apie gamybos tobulinimą ir pirmuosius kompanijos "Philip Moris" žingsnius Klaipėdos tabako fabrike.