Praėjusį pirmadienį susipažinome, kokios cigaretės ir tabako produkcijos rūšys buvo gaminamos prieškario fabrike. Na, o pokariu nežinia dėl kokių motyvų Tabako fabriko pastatas pasirinktas didžiajai daliai vokiečių belaisvių, atsiųstų į Klaipėdą dirbti, apgyvendinti.
Kaip jie ten gyveno ir kokiomis sąlygomis, gali tik spėlioti, nes į spygliuotomis vielomis aptvertą fabriko teritoriją niekas negalėdavo patekti. Tik senieji klaipėdiečiai pamena, kad sargybos bokšteliai atrodydavo grėsmingai. Ir žmonės Tabako fabriką stengdavosi apeiti lankstu, nes kartais jo teritorijoje girdėdavosi šūviai. Tik jau žymiai vėliau vokiečiams belaisviams leisdavo išeiti į miestą ne rikiuotėmis. Ir jau jų nebelydėdavo sargybiniai.
Mama yra pasakojusi, kaip vokietis belaisvis buvo užklydęs ir į mūsų kiemą. Jis siūlė savo paslaugas pertraukti sofas, fotelius. Kadangi tėvai neturėjo baldams pertraukti reikalingos medžiagos, tai žmogų pakvietė papietauti. Šis atsilygindamas pasisiūlė išgaląsti peilius, kirvius. Kadangi jis tai darė kieme, klienčių sugužėjo ir iš kitų kiemų. Mama mokėjo vokiškai, tai teiravosi, kur gyvenąs Klaipėdoje ir iš kokios Vokietijos vietos buvęs pašauktas į vermachtą. Skausmingai šyptelėjęs vokietis mamai pasakė, kad dabar Tabako fabrikas jo namai...
Kaip teigia Albertas Juška studijoje "Klaipėdos sovietizacija 1945-1947 metais", uostamiesčio vystymasis pirmaisiais pokario metais - išskirtinio dėmesio verta tema, nes sovietų valdžia čia paskelbta penkeriais metais vėliau nei pagrindinėje Lietuvos dalyje. Pasiaiškinus, kokia socialinė ir ekonominė politika vykdyta Klaipėdoje pokariu, galima kelti klausimą, ar ši sovietizacija bent kiek skyrėsi nuo vykdytosios Lietuvoje 1940-1941 m.
1945 m. pradžioje sovietinei kariuomenei užimant Klaipėdą, buvo sugriauta 28 proc. pastatų, dar 36 proc. - smarkiai apgadinti. Stereotipas, esą Klaipėdą atstatę patriotinių paskatų vedami čion atsikėlę tarybiniai žmonės, neturi pagrindo. Iš esmės uostamiestį iš griuvėsių kėlė čia atsiųsti vokiečių karo belaisviai. Apirusią Tabako fabriko teritoriją tvarkė taip pat jie.
Per trumpą laiką Klaipėda tapo apgyventa atvykėlių, SSRS ekonominės politikos sumetimais čia pastatyta stambių sąjunginio pavaldumo įmonių, išplėsti prekybos bei žvejybos uostai. Pokarinės Klaipėdos socialinė ir ekonominė sankloda buvo kuriama šiurkščiais komandiniais metodais. Miesto raida tapo atkirsta nuo prieškario istorijos, nužmoginta, vienpusė. Daug kas buvo suniokota ar tiesiog nugriauta. Ir tik beveik pogrindžio sąlygomis dirbę kraštotyrininkai po kruopelę rinko į muziejų eksponatus. Tad šiandien ir galime pamatyti, koks cigarečių pakelių dizainas buvo prieškariniame Tabako fabrike.
Nepilnamečių kolonija
NKVD žinybai priklausęs vokiečių karo belaisvių ir internuotųjų asmenų lageris Nr. 57 nustojo egzistavęs 1947 m. Tačiau Tabako fabriko patalpos neilgai buvo tuščios,- netrukus čia buvo įkurta Vidaus reikalų ministerijai priklausiusi nepilnamečių kolonija. Juk viskas buvo "gatava" - ir spygliuotos vielos, ir sargybinių bokšteliai.
Pats Tabako fabriko pastatas ir toliau buvo kolonistų bendrabutis, o į nusikaltimus linkę paaugliai dirbtuvėse buvo mokomi staliaus, šaltkalvio, tekintojo amato. Netoliese, Grįžgatvio gatvėje, gyvenęs Kostas Jocys, tuomet dirbęs kolonijos kultūros klubo vedėju, gerai pamena kolonistų maištą, kai daugelis sugebėjo ištrūkti iš kolonijos.
Na, o likusieji ir naujai atvežtieji lankė čia pat įkurtą septynmetę mokyklą, kurioje buvo mokomi lietuvių ir rusų kalbomis.
"Buvo ir visai neblogų saviveiklos būrelių - dūdų orkestras, šokėjų grupė. Šitiems būreliams vadovavo kariškiai rusai iš dainų ir šokių ansamblio",- pasakojo K. Jocys.
Paklaustas apie prieškarinę Tabako fabriko įrangą - kaip su ja "sugyveno" vokiečiai belaisviai, o vėliau - nepilnamečiai kolonistai, Kostas sakė netikįs, kad toji įranga išvis dar pastate buvo. Tačiau daugelį metų jau vėl pradėjusiame 1954 m. veikti Tabako fabrike ventiliacijos sistemą reguliavęs Stanislovas Gruodis sakė, kad iš prieškarinio fabriko tikrai buvo išlikusi Anglijoje gaminta tabako pjaustymo įranga, kurios pareguliuoti jau nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje atvykdavo anglai.
Atgaivinto tabako fabriko produkcija
"PAMIR". Atgijusiame Tabako fabrike pirmosios gamintos cigaretės buvo su visos SSRS tabako fabrikuose gaminamų "Pamir" prekiniu ženklu.
Deja, neatsirado liudininkų, kurie papasakotų, kaip buvo gaivinamas tas Tabako fabrikas. Vėlgi jau minėtas S. Gruodis teigė, kad pokarinė ventiliacinė sistema buvusi bulgariška. Vadinasi, ji jau buvo montuota sovietmečiu. Grynai "sovietiška" buvo ir pirmoji produkcija - "Prima", "Pamir".
RŪŠYS. Kolekcininkas Vytautas Strikauskas maloniai sutiko pasidalinti savo lobiais ir atsiuntė Klaipėdos tabako fabrike 1958-1980 m. gamintų cigarečių pakelius. Pirmasis iš kairės "Klaipėdos" cigarečių pakelis ypatingas tuo, kad išleistas SSRS pergalės II pasauliniame kare 30-mečio proga, antrasis - kad su įrašu "Meridianas" galėjai nusipirkti tik "Meridiano" laive, o "Regata" primena restorano-laivo tragediją, kai šis per audrą nuskendo.
Dabar labai įdomu pasižiūrėti į fabriko pirmosios "sulietuvintos" produkcijos - cigarečių - pakelius, kuriuos yra surinkęs mažeikiškis Vytautas Strikauskas. Pakelių dizainui stengtasi "pripaišyti" grynai klaipėdietiškus motyvus: "Jūreiviškos", "Klaipėda", "Švyturys", "Jūratė". Pirmosios lietuviškais pavadinimais dar buvo be filtrų. Ir kaip džiūgavo rūkaliai, kai pradėtos gaminti cigaretės ir su filtrais. Atrodo, kad pirmosios su baltais filtrais buvo cigaretės "Jūratė". Vėliau radosi ir "Kastyčio" cigarečių prekinis ženklas. Labiausiai nustebinęs V. Strikausko cigarečių pakelių kolekcijos eksponatas - uostamiesčio Tabako fabrike pagamintos "Už sąjūdį, už Lietuvą".
ANONSAS
Kitą pirmadienį bandysime išsiaiškinti cigarečių vagysčių iš fabriko "mechanizmą", pasidomėsime, kaip atsirado cigarečių pakeliai "Už Sąjūdį, už Lietuvą", o taip pat apžvelgsime "Philip Morris Lietuva" kompanijos pirmuosius žingsnius Klaipėdoje, kai 1993-1997 m. ji dar dirbo senojo Tabako fabriko patalpose. Ir kokios buvo pirmosios "europinio standarto" čia pradėtos gaminti cigaretės. Vėlgi prašytume atsiliepti žmones, kurie čia dirbo ir sovietmečiu, ir gali ką papasakoti apie privatizavimo procesus. Rašyti el. paštu: [email protected] arba skambinti tel. 493435.


Rašyti komentarą