Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (227)

Beieškodama duomenų šiam namui, varčiau Johano Zembrickio - Klaipėdos metraštininko - tritomį, išleistą "Libra Memelensis" leidykloje. Kažin ar J. Zembrickis, rankiodamas faktus ir dėliodamas į metraščius, suvokė, kokį jis darbą atlieka? Su didele pagarba galvojau ir apie istoriką Joną Tatorį, kuris sovietmečiu gilinosi į Klaipėdos istoriją ir paliko neįkainojamus lobius, kuriais remdamiesi tęsia tyrimus šiandieniniai istorikai. Esu įsitkinusi, kad ir vienas, ir kitas nėra deramai įvertinti. J. Zembrickio metraštininko laisvės niekas nevaržė. O štai J. Tatoriui buvo sudėtingiau. Juk beveik niekam nereikėjo tiesos, kad Klaipėdos istorija prasidėjo toli gražu ne 1945 metais...

Namų kompleksas

Remiantis J. Tatorio duomenimis, 1840 m. plane dabartiniai Puodžių g. 13-15 namai turėjo 678, o 17-asis - 677 numerį. Dabartinis 13-asis numeris atsirado sovietmečiu, anksčiau čia buvo viena valda, turėjusi bendrą numerį. Skirtingai nuo kitų Klaipėdos gatvių, Puodžių gatvėje visi namai buvo mūriniai. O štai ūkiniai pastatai kiemuose ir prie Bokštų gatvės buvo mediniai arba fachverkiniai. XX a. pirmojoje pusėje sklypų struktūra ir užstatymas išliko, tačiau 13-15 namo kieme atsirado didelis gyvenamasis namas, priklausęs Artūrui Holzhaueriui. Šio daugiabučio namo, statyto apie 1930-1934 metus, butai buvo nuomojami pačių įvairiausių specialybių žmonėms. Jame prieškariu yra gyvenę ir šeši pirkliai.

ATODANGOS. Autentiška fachverko atodanga šalia Puodžių g. 17-ojo namo.

Pirkliai, regis, mėgo šitą gatvę, nes ir kituose Puodžių gatvės namuose užtinkamos jų gyvenimo pėdos. Pirklius čia, matyt, priviliodavo ūkiniai pastatai ir sandėliai kiemuose, kur jie galėdavo laikyti prekes. 17-ojo namo butai taip pat būdavo nuomojami, o apačioje veikė parduotuvė ir amatininkų dirbtuvės. Puodžių g. 13-17 namų kompleksas įdomus savo architektūra. Ypač tapybiškas, formų įvairove pasižymintis kiemas.

Spėjama, kad tai - seniausi išlikę šiame kvartale namai. Ypač jie suspindėjo juos restauravus. Dar ir šiandien iš bažnyčios pusės tuose namukuose galima pamatyti, kuo būdavo užpildomas fachverkas - atodangoje matomos autentiškos medžiagos. Tai nėra specialios istorinės atodangos. Vieno namuko vis neįstengiama restauruoti...

Prabanga nepiktnaudžiaudavo

J. Tatoris savo studijoje "Senoji Klaipėda" rašė štai ką: "Apie XIX a. pirmosios pusės turtingųjų miestiečių namų interjerus duomenų išliko nedaug. Yra žinoma, kad kambariai buvo puošiami angliško fajanso indais, paveikslais arba vario raižiniais. Buvo mėgstamos animalistinės, buitinės temos arba religinių siužetų kūriniai. Tačiau didelės prabangos protestantiškame mieste nebuvo. Apie Klaipėdos turtinguosius amžininkai rašė, kad šie negailį pinigų puikiems namams, įspūdingiems sodams ir kitokiai prabangai, bet nepiktnaudžiaudami."

ŠIANDIENA. Šiandien 17-asis namas iš gatvės ir kiemo pusių atrodo taip. Jis kiek "pakoreguotas" sovietmečio architektų.

Daugelis pasiturinčiųjų klaipėdiečių buitį pasigražindavo pasitelkdami stalius, kalvius, varkalius ir šaltkalvius, kurie ornamentuodavo baldus, namų apyvokos daiktus, pradedant grakščiomis tvorelėmis, baigiant vėjarodėmis ir dūmtraukių puošyba. Jeigu apsilankytumėte Kalvystės muziejuje, tokių eksponatų rastumėte ne vieną.

Amatininkai - gerbiami

Kiek tų kalvių Klaipėdoje gyveno ir dirbo? J. Zembrickio knygos "Klaipėda XIX amžiuje" duomenimis, 1862 m. gausiausios buvo batsiuvių gretos: 113 su 81 talkininku - mokiniais ir pameistriais. Antri pagal skaičių - siuvėjai (60 ir 20). Palyginti gausios buvo ir mėsininkų gretos - 49 su 45 pameistriais ir mokiniais. Na, o kalviai buvo suskirstyti "kastomis": auksakalių - 6 su 4 mokiniais, varkalių - 4 ir 7 mokiniai, kalvių - 21 ir 67, šaltkalvių - 26 ir 37. Na, o stalių Klaipėdoje darbavosi per šimtą - 41 meistras ir 66 mokiniai. Prie stalių "prijungus" ir dailides (5 ir 108) - ir visai gausios gretos. Buvo ir vienetinių amatininkų - vienas grindinio meistras, vienas vatos gamintojas, vienas žirklių galąstojas, krepšių pynėjas, šukų gamintojas ir t. t.

"MIŠRŪNAI". Šiandieninai Puodžių g. 13 ir 15 namai - tikri sovietinės architektūros "mišrūnai", kai niekas net neketindavo derinti namų stilistikos, o tuo labiau - vieningos architektūrinių detalių dvasios.

Miestelėnai amatininkus gerbdavo ir vertindavo, kaip sakoma, morališkai ir materialiai. Todėl daugelis klaipėdiečių ir aplinkinių vietovių gyventojų savo atžalas skatindavo mokytis amato.

Toje pačioje J. Zembrickio knygoje pateiktoje 1900 m. statistikoje kalvių bėra vos 8 su vienu pameistriu ir dviem mokiniais, šaltkalvių ir varkalių bei auksakalių gretos irgi sumenko. Turbūt tai galima paaiškinti pramoninių serijinių gaminių ekspansija. Tačiau kalviai vis dar buvo paklausūs. Ir nenuostabu, kad tėvai savo sūnus ragindavo rinktis tokią vyrišką, beje, visai neblogai apmokamą profesiją.

VARTAI. Jau šiandienos kalviai iškalė vartelius į Puodžių g. 17-ojo namo kiemą.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais.