Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (163)

2010-08-16 00:01

Šiandien pėdinsime į Nemuno g. 2A namą, kuris dabar priklauso Jūrų krovinių kompanijai "Bega".

XIX a. pab. - XX a. pr. jame buvo įsikūrusi celiuliozės fabriko administracija, čia buvo ir keli tarnybiniai butai. Pokariu šis namas virto paprasčiausiu bendrabučiu. 1963 m. čia buvo apgyvendintas ir Vilniaus universitete chemijos pramonės technologijos mokslus baigęs jaunasis specialistas Gytis Albrechtas.

Nors jis buvo gimęs Vilniuje, tačiau dėl šeimyninių aplinkybių jau buvo gyvenęs ir Šiauliuose, ir Šilutėje. Pats save buvo tvirtai priskiriantis Priekulės parapijai, nes būtent ten jis baigė vidurinę.

"Mano tėvas buvo aukštos kvalifikacijos stalius. Užtat jam darbo nestigo ir prieškariu, ir pokariu. O ir karo metais jo auksinių rankų reikėjo. Bėda tik ta, kad Vilniuje jis nesikratė ir vokiečių užsakytų darbų. Todėl pokariu ir bėgo į Šiaulius, kad į lagerį neuždarytų ar į Sibirą neišvežtų", - pasakojo G. Albrechtas.

Kova dėl pasirinkimo

"Kai man reikėjo apsispręsti, kokią specialybę rinktis, tėvas patarė studijuoti chemiją. Jis šiame moksle įžvelgė ateities perspektyvas. O 1958 metais Vilniaus universitete kaip tik buvo paskelbtas priėmimas į chemijos pramonės technologijos kursą. Tad ir paklausiau savo išmintingojo tėvo patarimo", - prisipažino ponas Gytis.

Bet darbštų, tvarkingą vaikiną jau buvo nusižiūrėję vietiniai partiniai bosai, kurie jam buvo numatę visai kitokią karjerą.

"Nenorėjo man nei charakteristikos rašyti, nei iš Priekulės paleisti - buvo numatę mane galvijų fermos vedėju skirti. Privalėjau eiti net pas rajkomo sekretorių aiškintis, kodėl tokios karjeros atsisakau. Kai prisipažinau, kad noriu studijuoti chemiją, sekretorius visai pasiuto: "Pirma sužinok, iš kur pienas atsiranda, o paskui jau apie chemiją svaičiok." Bėgau pas mokytojus užtarimo ieškoti. Jie partijos bosus ir įkalbėjo vis dėlto mane paleisti", - kelio pradžią prisiminė G. Albrechtas.

Karjeros laiptai

Įstojęs į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą G. Albrechtas iškart šokių ratelį subūrė, nes be tautinių šokių savo gyvenimo jau neįsivaizdavo - tokią gerą šokių mokytoją Romą Dobranskienę turėjo Priekulėje. Iš fakulteto šokių ratelio Gytį bemat "išrovė" į Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį, kuris išgyveno aukso amžių - ko gero, buvo antrasis kolektyvas po žymiojo "Lietuvos" ansamblio. Taigi, prasidėjo intensyvus laikotarpis, kai reikėjo derinti mokslus, repeticijas ir gastroles. Tai G. Albrechtui sekėsi puikiai.

Kai po ketvirtojo kurso reikėjo rinktis, kur atlikti praktiką, Gytis nukreipimo universitete prašė į Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatą (CPK) - arčiau mielosios Priekulės. Bet Klaipėdoje CPK vadovai studentą pasitiko atšiauriai: "Nereikalingi mums praktikantai. Nėra darbo vietų.". Tad atlikti praktikos G. Albrechtas išvažiavo į Alytų.

Kai po metų sėkmingai apsigynė diplomą, Gytį labai įkalbinėjo rinktis darbą Vilniaus plastmasių gamykloje, o ir dainų bei šokių ansamblis labai nenoriai skirdavosi su gerais dainininkais ir šokėjais. Tad ansamblio vadovų pastangomis ansambliečiai gaudavo paskyrimus Vilniuje. Matyt, tokių ketinimų turėta ir G. Albrechto atžvilgiu, tačiau absolventas atkakliai veržėsi arčiau Priekulės... O arčiausiai jos - Klaipėdos CPK, kuriame jis galėtų dirbti taikydamas įgytas žinias.

Atvykusio jauno specialisto niekas išskėstom rankom nepasitiko, bet ir neišvijo kaip tada, kai atvyko praktikos atlikti. "Neturėjo kur dėtis", - sakė G. Albrechtas, savo karjerą celiuliozės pramonėje pradėjęs celiuliozės cecho meistru.

Po penkerių metų labai artimos pažinties ir su celiuliozės technologijų subtilybėmis, ir su kombinato žmonėmis, jis buvo paskirtas vyriausiuoju technologu. O tuo metu jau buvo suprasta, kad su viduramžiškomis celiuliozės ir popieriaus gamybos technologijomis toli nenuvažiuosi. Tą suvokė ir sąjunginė šakos ministerija, kuri užsienyje pradėjo dairytis naujos įrangos Klaipėdos CPK. Galinga moderni kartono gamybos mašina buvo nusižiūrėta Didžiojoje Britanijoje, Bristolyje. Susipažinti su ja iš arčiau į Bristolį buvo išsiųsta visa delegacija - tuo metu vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs Vytautas Kašiuba, vyriausiasis technologas Gytis Albrechtas ir du kartono mašinų operatoriai Mikola Parchomecas bei Jakovas Klimenkovas.