Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (154)

Dar prieškariu Šiaulių prekybos mokyklą baigusi panelė statybos treste buvo priimta dirbti kasininke. Toks buvo etatas, o iš tiesų ji dirbo buhalterės darbą. Albina ne tik išmanė skaičių kalbą, bet buvo įgudusi "aklai" spausdinti mašinėle. Kai ji sėsdavo tarškinti mašinėlės klavišų, subėgdavo visas trestas pasižiūrėti, kokiu greičiu laksto visi jos dešimt pirštų.

Panelė Albina, be savo darbinių, sugebėjimų buvo ir graži. Tad ir dėl to traukdavo statybininkų dėmesį. Krito ji į akį ir statybinės organizacijos viršininkui V. Jurevičiui.

Suartino kaimynystė

Nors pokariu dar nebuvo tokių nesąmonių kaip šiandien, kai bet koks viršininko dėmesys pavaldinei gali būti apskelbtas priekabiavimu, V. Jurevičiui inteligencija trukdė parodyti panelei Albinai ypatingesnį dėmesį nei kitoms bendradarbėms. Padūsaudavo ir tiek. Bet gal kolegos jo tuos padūsavimus perprato, o gal kam ir širdį atvėrė. Tad kai į kokius baliukus kviesdavo Jurevičių, tai ir panelę Albiną - būtinai. V. Jurevičius įvairiomis dingstimis ir į trečiąjį aukštą palipdavo arba į savo būstą trečiajame aukšte gyvenančias paneles pasikviesdavo. Kaip teigė pirmojo aukšto kaimynai Sutkai, ryžtis pasipiršti panelei Albinai irgi kaimynai paraginę.

1946 m. rudeniop buvo atšoktos Albinos ir Vytauto Jurevičių vestuvės. Dabar jau niekas, net V. Jurevičiaus sesuo Vanda, gyvenanti Šiauliuose, ir dalyvavusi brolio vestuvėse, nebepamena, kokios jos buvusios. Bet, regis, tuokėsi bažnyčioje. Nes V. Jurevičius sūnui Šarūnui ir dukrai Vaidilutei yra pasakojęs, kad prieš vestuves ėjęs išpažinties. O ji buvusi maždaug tokia: "Žmogaus neužmušiau, arklio nevogiau..." Po vestuvių Albinai Jurevičienei tereikėjo persinešti lagaminėlį iš trečiojo į antrąjį aukštą. 1949 m. Albina ir Vytautas susilaukė pirmagimio Šarūno.

SODELIS. Šioje nuotraukoje Albina ir Vytautas Jurevičiai su sūnumi Šarūnu Danės g. 27-ojo namo sodelyje.

---

Gėrybės

O tame bute buvo likę nemažai iš Klaipėdos evakuotųjų vokiečių baldų ir indų.

"Iki karo, matyt, šiame bute gyventa išsilavinusių vokiečių, nes čia buvo palikti Myers enciklopedijos, išleistos dvidešimtojo amžiaus pradžioje, tomai", - šiandien prisimena Jurevičių sūnus Šarūnas. Dar būdamas mažiukas, jis jau ant visų enciklopedijos tomų ir kitų knygų užrašė savo vardą. Kadangi jo turtas, tai ir darydavo su knygomis, kas šaudavo galvon: "Iš jų išplėšiau nemažą dalį patikusių paveiksliukų. Nesupratau, kokią žalą darau toms knygoms", - šiandien apgailestauja Š. Jurevičius, tebesaugantis savo paties apardytas knygas.

"Vertingų knygų keli lagaminai buvo ir palėpėje. Bet tėvai parsinešti į butą jų nesiryžo. Jei kokie "enkavėdistai", darę kratas, jas būtų aptikę, tai rusiškų knygų skaitymą būtų tekę tęsti Sibire", - ironizavo Šarūnas.

DRAUGYSTĖ. Dvi Danės g. 27-ojo namo gyventojų šeimos - Jurevičių ir Sutkų - draugavo nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų jame. Šioje nuotraukoje dvi mamos - Sutkienė (su akiniais) ir Jurevičienė - su atžalynu (iš kairės) Gailute Sutkute, Vaidilute ir Šarūnu Jurevičiukais, Jonu Sutkumi.

Nuolatinė baimė

Ankstesnėje "Akvarelėje" buvo minėta, kad V. Jurevičius buvo Lietuvos armijos karininkas. Užėjus sovietinei armijai, prievarta inkorporuotas į jos dalinius. Bijodamas būti sušaudytas ar ištremtas, jis iš tarnybos sovietinėje armijoje pabėgo ir slapstėsi. O prasidėjus karui, stojo į Vermachto gretas. Parsiritant frontui atgal iš Rytų, iškilo dilema - likti Lietuvoje ar trauktis? Surizikavo, - kitaip nei sesuo Aldona, pasitraukusi į Vakarus, jis liko tėvynėje. Bet, matyt, gyveno nuolatinėje įtampoje, - atskleis dezertyravimą iš sovietinės armijos, ar ne? Paaiškės, kad tarnavo Vermachte, ar ne?

---

Ir iš tiesų - 1949 m. pavasarį į Jurevičių duris pasibeldė "enkavėdistai". Duris atvėrusi A. Jurevičienė su kūdikiu ant rankų drebėjo kaip epušės lapas. Tačiau "enkavėdistai", pasirodo, supainiojo duris - jie atėjo suimti kaimyno iš trečiojo aukšto... Tuokart nelaimė praslinko pro šeimos duris. Bet visai netrukus buvo areštuotas pirmojo aukšto kaimynas Jonas Sutkus. Ir nuteistas kalėti 25 m. vien už tai, kad užėjus vokiečiams Panevėžyje statė daržovių bazę. Ką turėjo jausti V. Jurevičius, kurio "nuodėmės" sovietams buvo kur kas didesnės?

Nuolatinėje baimėje gyveno ne tik Jurevičių šeima. Tas baimės jausmas būti ištremtiems kerojo beveik kiekvienoje pokarinės Klaipėdos šeimoje. Beveik kiekvienų namų saugesnėje ir nematomoje vietoje buvo suruošti maišeliai su džiovinta duona ir dideli maišai su šiltais drabužiais. Tikriausiai "kelionei" prie Laptevų jūros buvo pasiruošę ir Jurevičiai. Tačiau jų vaikai Šarūnas ir Vaidilutė buvo per maži tuos pasiruošimus atminti. Juk visai netrukus Stalinas mirė. Ir daugelis klaipėdiečių su palengvėjimu sušveitė džiovintus "sukorius" su kava...

PONIA ALBINA. Ir pokariu A. Jurevičienė sugebėdavo būti elegantiška.

Ponios Albinos karjera

Kiek paauginusi vaikus, A. Jurevičienė į statybos trestą dirbti negrįžo. Ji susirado sekretorės mašininkės darbą saldaininėje. O vėliau daugelį metų saldainių fabrike dirbo planavimo skyriaus viršininke. Kai išėjo į pensiją, įsidarbino "Klaipėdos" viešbutyje. Tad šią moterį prisimena daugelis senųjų klaipėdiečių. Ne tik dėl jos pareigų ar darbų. Bet ir ypatingų gebėjimų kepti pyragus ir tortus.

Tėvonija

Jurevičiukai - Šarūnas ir Vaidilutė - buvo tikri moksliukai. Šarūnas išbirbė mokytis į Leningrado politechnikos institutą studijuoti radioelektronikos. Vaidilutė baigė Vilniaus universiteto matematikos fakultetą. Abu dabar su šeimomis gyvena ir dirba Vilniuje. Tačiau namas Danės g. jiems šventas. Po tėvelių Jurevičių mirties jie buto neišparceliavo. Ką gali žinoti, - gal teks patiems čia, kur gimė, grįžti gyventi. O gal čia įsikurs Jurevičiukų atžalos, gal ir anūkai? Na, tokia Jurevičių tėvonija pačiame Klaipėdos centre.

Kitoje dalyje "Vakarų ekspresas" pakvies apsilankyti Ramiosios g. 8-ajame name. Viename jo butų pokariu apsigyveno Napoleono ir Sofijos Bernotų šeima. Tai buvo labai spalvingos asmenybės pilkos pokarinės Klaipėdos padangėje. Jie augino dvi dukras Astą ir Laimą, sūnų Vakarį. Tai irgi spalvingos asmenybės šiandieninėje Klaipėdoje - Asta Bernotaitė-Lapienė, Laima Bernotaitė-Šliogerienė ir Vakaris Bernotas.