Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (139)

1935 m. Spilgai rūpinosi, kad namas būtų rekonstruotas, įrengta daugiau nuomojamų butų. Juose apsigyveno daugiausiai žydų tautybės šeimos.

Kai 1939 m. Klaipėda buvo prijungta prie Vokietijos, o žydai skubiai apleido miestą, namas buvo nacionalizuotas ir jame įsikūrė draudimo kompanija.

Namas sovietiniu laikotarpiu vėl buvo rekonstruotas ir neišlaikė prieškarinių formų bei suplanavimo.

Vieni pirmųjų kirpėjų

Pokariniu laikotarpiu namo gyventojai iš pradžių labai keitėsi. Vėliau čia apsigyvenusios šeimos buvo gana sėslios. Į šį namą pokariu atsikraustė ir Žvagulių šeima.

Irena ir Alfredas Žvaguliai buvo vieni pirmųjų kirpėjų pokarinėje Klaipėdoje. Ponia Irena kilusi iš Lietuvoje dabar labai pagarsėjusio miestelio Aleksandrijos. O Alfredas gyveno Latvijos Priekulės miestelyje.

1945 m., besibaigiant karui, Žvaguliai susilaukė pirmagimio Alfredo. Tačiau Alfredas pirmuosius metus augo be tėvo - užėjus sovietų armijai labai greitai buvo išsiaiškinta, kad Alfredas vyresnysis tarnavo vokiečių armijoje. Liepojos kareivinėse "susėmė" šimtus kareivių. Niekas neklausė, ar jie norėjo tarnauti toje vokiečių armijoje, ar ne, ir išbildino į Komijos Respubliką. Beveik dveji metai praėjo, kol išsiaiškino, kad žmogus lyg ir nekaltas.

Žvagulių šeimoje apie Komiją ir kas ten vyko su tėvu prabilta tik prasidėjus Atgimimui. Iki tol apie tai niekada nebuvo kalbama - saugojo sūnus nuo "nereikalingos" informacijos. Tėvas tik buvo apgailestavęs, kad badaujant teko suvalgyti savo mėgstamą odinį diržą.

Iš Komijos A. Žvagulis parvažiavo tiesiai į Klaipėdą, nes čia jau buvo įsikūrusi žmona Irena su sūneliu. Poniai Irenai Klaipėda buvo puikiai pažįstama dar prieškariu. Ji su savo giminaičiais gyveno Gėlių gatvėje, dirbo "Gulbės" manufaktūroje. Tad, kai buvo suimtas ir kaip karo "trofėjus" darbams į Komijos išvežtas jos vyras, moteris nė kiek nesvarstė, kur bėgti jeigu enkavėdistai susidomėtų ir ja pačia su kūdikėliu.

Klaipėdoje Irena Žvagulienė veltui laiko neleido - augindama sūnelį mokėsi kirpėjos amato pas Ruikienę. Šią pavardę Alfredas jaunesnysis labai gerai įsiminė, nes mama į moterį, išmokiusią ją kirpėjos amato, primygtinai reikalavo kreiptis "ponia Ruikiene". Nesvarbu, kad pokariu ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje SSRS teritorijoje toks kreipinys buvo tarsi ir draudžiamas.

Dabar jau niekas nebegalėtų pasakyti, iš kur Klaipėdoje toji ponia Ruikienė atsirado. Visko gali būti, kad ji čia atsikraustė iš Kauno.

Kai sugrįžęs iš Komijos į Lietuvą A. Žvagulis dairėsi darbo, apsispręsti, ko imtis, padėjo žmona. Alfredas vyresnysis buvo paskatintas imtis žirklių ir kirpti vyrus. Šio amato A. Žvagulį mokino Keršys. Įdomu tai, kad jo duktė Kazimiera, daugeliui šiandieninių Klaipėdos vyriškių labiau pažįstama kaip kirpėja Kazytė Martus, amato paslaptis taip pat perėmė iš tėvo.

Alfredas vyresnysis į kirpėjo amato "plonybes" labai greitai "įsikirto". Ir netgi padarė karjerą - tapo kirpyklos vedėju. Iš esmės nuo to "titulo" atlyginimas ne ką pakilo, o rūpesčių - per akis. Dauguma kirpėjų - moterys. Jaunos moterys. Tad, žiūrėk, čia kirpėjų pilnas "komplektas", čia iš to "komplekto" belieka tik pusė - išteka, išvažiuoja, vaikučius gimdo. Tad nuolatinis A. Žvagulio rūpestis buvo kuo užpildyti spragas.

Visai neseniai Žvagulių sūnus Alfredas, visą tėvų užgyventą turtą - lagaminą su moterų ir vyrų kirpimo įrankiais, suktukais, plaukų džiovinimo aparatu su stovu ir kita - perdavė Verslo ir paslaugų mokyklai. Tėvukai jau iškeliavę Anapilin, o jų palikimas tegul bus muziejaus eksponatai, nusprendė Alfredas.

Kirpėjai Žvaguliai nebuvo vieninteliai auksarankiai, gyvenę Tiltų g. 21-ajame name. Kas tie kiti - kitą pirmadienį.

Anonsas

Pas ką svečiuotis į Tiltų 21-ąjį namą atvykdavo Ieva Simonaitytė?

Pas ką, apžergęs motociklą "Java" į Tiltų g. 21-ojo namo kiemą įvažiuodavo garsus futbolininkas Juozas Žvinakevičius?

Kokius "biznelius varė" Tiltų g. 21-ojo namo vaikai?

Kuo vertėsi kitos namo šeimos?

Kokie buvo Tiltų g. 21-ojo namo suaugusiųjų ir vaikų "hobiai"?