Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (108)

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien toliau bandysime skverbtis į Bachmano dvarą, kuris nuo sovietmečio tebevadinamas žemės ūkio technikumu, nors čia jau seniai karaliauja Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija bei daugybė firmų firmelių, įsikūrusių galingo dvaro liekanose ar sovietmečiu pristatytuose namuose.

Upokšnio žmogus

Vanda Bučytė-Stonienė 33 metus dirbo Žemės ūkio technikume lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Išsamiausios žinios apie Bachmano dvarą - Janinos Valančiūtės studija Kęstučio Demerecko sudarytoje ir leidyklos "Libra Memelensis" 2005 m. išleistoje knygoje "Klaipėdos dvarai". Bet ir joje neužtikau, kas tie Bachmanai buvo, kiek vaikų į pasaulį paleido ir ką jie gero Klaipėdos žemėje nuveikė.

Žemės ūkio technikume - Bachmano dvaro komplekso statiniuose - 33 metus lietuvių kalbą ir literatūrą dėsčiusi Vanda Bučytė-Stonienė, šiandien gyvenanti visai šalia pagrindinio Bachmano dvaro statinio, pasufleravo, kad "Bachman" vokiškai reiškia "upokšnio žmogus".

Būsimo Bachmano dvaro teritorijoje tekėjo (ir dabar tebeteka) trys upokšniai, savo vandenis nešdami į Danę. O ir Danė, palyginus su kokiu Reinu - tik upokšnis. Tad visko gali būti, kad Bachmanų protėviams pavardę suteikė gyvenamoji vieta.

1434 m. Bachmanų gyvenama teritorija jau vadinta "Bachmannslandt" (Bachmano žemė). Tais pačiais metais Bachmanas mokėjo 25 markes činšo. Daugiau - 30 markių - mokėjo tik smuklė Vitėje.

Vėliau ši vietovė vadinta "Baxeden" - Baksėdžiai. Vienu metu dalis šios teritorijos buvo atitekusi Klaipėdos miestui, tad žemes čia supirkinėjo ar už įvairius nuopelnus, dažniausiai karinius, gaudavo įvairūs žmonės, kaitalioję ir vietovės pavadinimą. Tačiau iki pat 1923 m. Bachmanų palikuonys čia tebegyveno. Tai paliudijo Vanda Stonienė, kurios mama su Sedos gimnazijos delegacija gal 1920, gal 1921 m. buvo atvykusi į Klaipėdą. Lietuvaičius apgyvendinti pasišovė būtent Bachmanai.

Iki gyvenimo pabaigos Vandos mama tarsi mantrą kartodavo, kokie Bachmanai buvę vaišingi, nuoširdūs ir kokie buvę nuostabūs jų namai - dvaras.

Židikų inteligentė Stanislava Jelskytė-Bučienė, dar besimokydama Sedos gimnazijoje, gal 1920 ar 1921 metais su jaunalietuvių delegacija lankėsi Bachmano dvare ir patyrė šeimininkų nuoširdumą bei dosnumą. Tada ji negalėjo net pagalvoti, kad ateityje tame pačiame dvare, tapusiame Žemės ūkio technikumu-tarybiniu ūkiu, liuobs gyvulius.

"Ji pasakodavo, kokiose patalynėse gulėjo, kaip dar šilto pienelio pusryčiams pati šeimininkė atnešdavusi, kokie arkliai ristūnai pievose ganėsi. Mama gerai kalbėjo vokiškai, nes Sedos gimnazijoje net kaimiečius priversdavo užsienio kalbų mokytis, tad, matyt, su dvarininkais laisvai bendravo", - pasakojo V. Bučytė-Stonienė.

Jos mamai, pokariu dirbusiai Žemės ūkio technikume-tarybiniame ūkyje galvijų prižiūrėtoja, plyšdavo širdis matant, kaip bjaurojami karo bombų nepaliesti dvaro ir ūkiniai pastatai, kaip "kuriamos" naujos alėjos.

Tačiau moteris niekam nieko nesakė, nes nuo šeimos dar nebuvo nuklijuota "banditų" etiketė. O ir kai ją nuplėšė po Stalino mirties, moteris vis tiek tylėjo. Kam sovietmečiu rūpėjo dvarponių gyvenimas? O dar vokiečių.... Bemat enkavedistai-kagėbistai į rūsius įdardintų.

Tik penkiems savo vaikams Vandos mama Stanislava Jelskytė-Bučienė pasakodavo jaunystėje patirtus įspūdžius Bachmanų dvare.

Simono Dacho lopšys

Praeitoje "Akvarelėje" užsiminėme, kad sklando legenda, jog šio dvaro teritorijoje gimė vokiečių baroko poetas Simonas Dachas. Paskaičius Janinos Valančiūtės studiją "Bachmano dvaro sodyba" paaiškėjo, kad tai visai ne legenda, o reali istorija, paremta istoriko Johano Zembrickio tyrinėjimais.

S. Dachas, bene labiausiai žinomas iš poemos "Taravos Anikė", iš tiesų gimė 1605 m. liepos 29 d. Bachmano dvare, kuris tuo metu buvo jo tėvo nuosavybė. 1533 m. hercogas Albrechtas dvarelį Bachmannslandte buvo užrašęs Benediktui Dochui ir jo vyriškos lyties paveldėtojams. Šį asmenį dalis tyrinėtojų laiko Simono Dacho seneliu. Taigi dvarelį paveldėjo būsimojo poeto tėvas, dirbęs Klaipėdos pilyje vertėju iš lietuvių, lenkų ir kuršių kalbų.

S. Dacho mama buvo kilusi iš turtingų pirklių Leplerių giminės. Būsimasis poetas Bachmano dvare praleido gražiausius vaikystės metus. O 13 metų išvyko mokytis į Karaliaučių.

Pasak J. Valančiūtės, "galime manyti, kad mirus tėvui už kito asmens ištekėjusi našlė į šį dvarą pretenduoti negalėjo, o būsimasis "Taravos Anikės" kūrėjas pareikšti teisių buvo per jaunas, tad dvaras grįžo valdovo nuosavybėn."

Anonsas

Kokiais gerais darbais pasižymėjo Bachmanai?

Ko Lietuvai atgavus nepriklausomybę ieškoti į Klaipėdą buvo atvykę Bachmanų palikuonys?

Ką Bachmano dvare veikdavo Klaipėdos muzikos mokyklos (dabartinės Stasio Šimkaus konservatorijos) auklėtiniai 1923-1939 metais?

Kodėl čia lankydavosi kompozitorius Stasys Šimkus?

Knyga

"Vakarų ekspreso" redakcijos Klientų aptarnavimo skyriuje (M. Mažvydo al. 3) dar galima įsigyti knygą "Klaipėdos akvarelės". Ji parduodama ir uostamiesčio knygynuose.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos". Apie jau išleistą knygą galite paskaityti, paspaudę nuorodą "Klaipėdos akvarelės".

Gražina JUODYTĖ