"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.
Šiandien toliau pasakosime apie žmones, pokarinėje Klaipėdoje gyvenusius Vytauto g. 8-ajame name.
"Trojkos" sprendimas
Teresė ir Vincas Vilkai su penkiamečiu sūneliu Sauliumi iš Vilniaus į Klaipėdą gyventi atvyko 1945 m. Jie buvo bene pirmieji Vytauto g. 8-ojo namo pokariniai gyventojai.
Teresė iš karto pradėjo mokytojauti Vytauto Didžiojo gimnazijoje, pokariu "perkrikštytoje" į 1-ąją vidurinę. O V. Vilkas dirbo finansų skyriuje, kuris buvo įkurdintas to paties namo 2-ajame aukšte.
Ilgai netrukus, 1946 m., gandras Vilkams atnešė dar vieną sūnelį - Aloyzą, kurio niekas kitaip nei Aliumi ir nevadina. A. Vilkas nelabai prisimena, kaip tėvą areštavo, nes jam tebuvo tik dveji. Per 1948 m. Kūčias tėvelis tiesiog negrįžo iš darbo. Jau prasidėjus Atgimimui ponas Alius pamatė popiergalį, kuriuo "trojka" nulėmė tėvo likimą: 10 metų Karagandos lageriuose kasti anglis. Už ką tėvą į lagerius išsiuntė, popiergalyje nebuvo įrašyta, tik "trojkos" parašai, ir tiek. Buvo šnabždamasi, kad tėvo stalčiuose rado prieškario literatūros. To pakako žmogui gyvenimą sulaužyti.
Stalinui atidavus galus, V. Vilkas 1953 m. pabaigoje ar 1954 m. pradžioje grįžo į Klaipėdą. Aliui buvo jau septyneri, ir jis mena, kad su mama tėvą pasitiko toje vietoje, kur šiandien yra K. Donelaičio skverelis. Išgirdęs sakant "aš tavo tėvelis", berniukas pasijutęs devintam danguje. Netrukus gyvenimas įėjo į savo vėžes.
"Kol tėvas anglis kasė, labai sunkiai vertėmės. Raudodavom, kai eilinį kartą mama, nustvėrusi kokią kėdę ar fotelį, gabendavo į komisą. Už gautus pinigus tėvui siuntinį suruošdavo", - prisiminė A. Vilkas.
Kai V. Vilkas grįžo namo, gavo darbo Žvejų vartotojų kooperatyve - buhalteriavo. Bet anglių šachtose sveikata jau buvo pakirsta. 1956 m. Alius ir Saulius Vilkiukai liko našlaičiai.
"Biznis"
| Bent kelis kartus Klaipėdos švietimo skyrius teikė T. Vilkienės kandidatūrą nusipelniusios mokytojos garbės vardui skirti. Ir vis neskirdavo - dėl vyro V. Vilko menamų "uodegų". Tačiau galų gale tas oficialus pripažinimas "atėjo". |
Priešais Vytauto g. 8-ąjį namą riogsojo subombarduoto statinio griuvėsiai (dabar jo vietoje - stalininio stiliaus architektūros namas). Alius su Sauliumi čia ieškodavo sveikų plytų, nuo jų nugramdydavo tinko liekanas ir dėdavo į krūvą. O paskui tas plytas parduodavo besistatantiems namus Mažajame Kaimelyje. Tarp klientų buvo ir Klaipėdos dramos teatro aktorius bei lietuviškų kino filmų režisierius Bernotas, kuris statėsi namą Palangoje.
"Nors už plytą mūsų klientai mokėdavo gal kapeiką, tačiau nusipirkti ledų už gautus pinigėlius galėdavome", - teigė A. Vilkas.
Jis prisipažino, kad pinigų prasimanydavo ir kitokiu būdu.
"Mūsų bute buvo likusi gausi prieškario gyventojų biblioteka, kurioje buvo ir Mejerio enciklopedijos tomai. Tai mes patyliukais vieną po kito tuos tomus "prakalinėjome", - dabar atgailaudamas, kad vaikystėje jiedu su broliu neišmanė, kokį lobį pavėjui švaisto, sakė A. Vilkas.
Aktoriais netapo...
Didelis įvykis visos Klaipėdos berniūkščiams buvo Lietuvos kinematografininkų kuriamas filmas "Žydrasis horizontas". Jo kūrėjai tarp klaipėdiečių ieškojo pagrindinio herojaus. Parinkę kelias dešimtis klaipėdiečių pretendentų į pagrindinį vaidmenį, bildino juos į Vilnių. Ten berniukus pirmiausiai nusivedė prie Neries upės ir liepė galvoti apie ką nors liūdna ir pravirkti. Aliukas su šita "užduotim" puikiai susitvarkė,- pirmasis pravirko. Bet apie ką galvojo, dabar nebeprisimena. Režisieriaus asistentas jį pagyrė. Tačiau, nors ir įveikė pirmąją užduotį, pačiam režisieriui neįtiko: "Per kūdas", - "išbrokijo" Vilkiuką jis.
Galų gale aktoriumi buvo išrinktas Jonas Sutkus, kuriam pavydėjo visa Klaipėda. O kai filmas "Žydrasis horizontas" pasirodė kino teatruose, Joną įsimylėjo turbūt visos Klaipėdos mergiotės. Jonukas sužvaigždėjo. Bet greit ta liga persirgęs, aktoriumi taip ir netapo. Kaip ir A. Vilkas, šiandien dirbantis laivų agentavimo bendrovės direktoriumi.
Anonsas
Kitą pirmadienį "Akvarelių" tęsinyje skaitykite:
Ko nesužinojo Klaipėdos dramos teatro spektaklio "Dėdės Tomo lūšnelė" kūrėjai.
Kodėl rusų romansais žavėjosi Vytauto g. 8-ajame name augusi Vida Vasiliauskaitė.
Kokios vaikų "pramogos" dabar gėdijasi augusieji šiame name.
Ką veikė iš Mažeikių atvažiavusi ir Vytauto g. 8-ajame name apgyvendinta garsaus irkluotojo ir trenerio Liudo Mileškos mama.
Kas vieniems buvo to namo baubas, o kitiems - Sniego karalienė.
Knyga ir paroda
"Vakarų ekspreso" redakcijos Klientų aptarnavimo skyriuje (M. Mažvydo al. 3) galima įsigyti knygą "Klaipėdos akvarelės". Knygos parduodamos ir uostamiesčio knygynuose.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Didžiojoje Vandens g. dar tebeveikia originali "Akvarelių" nuotraukų paroda, kurioje demonstruojama kur kas daugiau fotografijų nei panaudota spausdinant ciklą "Vakarų eksprese" ir knygoje. Skubėkite pamatyti, nes birželio 3 d. paroda jau uždaroma.
Gražina JUODYTĖ
Rašyti komentarą