Ramūnas Vyšniauskas - apie gyvenimo pamokas

R. Vyšniauskas atvirauja, kad net pasikeitus gyvenimui jo vertybės išlieka tos pačios ir šiandien socialiniuose tinkluose tik savo kritika visuomenei išgarsėję žmonės jam nesuprantami.

„Anksčiau, kad užsitarnautum vardą, reikėjo ką nors padaryti. Suprantu, kad laikai keičiasi, dabar žmonės kuo daugiau reiškiasi socialiniuose tinkluose ar daro nesąmones vakarėliuose ir jau tampa žvaigždėmis. Man tai sunkiai suprantama, aš – už amžinas vertybes. Man svarbu pagarba žmonėms, tvirtas ir atsakingas žodis, tikri draugai, šeima“, – atviravo „Vyšniuko“ pravarde žinomas vyras.

Aktyvus sportinis gyvenimas, anot R. Vyšniausko, davė labai daug. Nuo pažinčių su šviesaus atminimo maestro Vytautu Kernagiu iki prezidento Valdo Adamkaus. Tačiau, anot Ramūno, jam svarbiausia visuomet buvo ir išlieka pagarba žmogui ir jokio skirtumo, ar tai prezidentas, ar valytojas – R. Vyšniauskas sako, kad tai, visų pirma, žmogus. Gal dėl to versle ir gavo ne vieną pamoką, kai suprato, kad ne visi žmonės laikosi žodžio, versle bendravimas kur kas sudėtingesnis, nei kasdieniame gyvenime.

„Užsiimdamas sportu gyvenau savo susikurtame pasaulėlyje, tad, kai ėmiausi verslo, teko išmokti ne vieną pamoką. Bet aš kaip kempinė, viską sugeriu į save ir mokausi. Ne viskas iškart sekėsi, kaip norėtųsi, tačiau nesėkmės užgrūdina. Tokį charakterį užgrūdino sportas: visada buvau užsispyręs, norėjau siekti aukštumų, tas pats ir versle – padeda užsispyrimas ir žinojimas, ko noriu“, – pasakojo R. Vyšniauskas.

Kelias kavines Klaipėdoje įkūręs R. Vyšniauskas sako, kad dažniau vadovaujasi savo nuojauta ir širdimi, o visos permainos gyvenime susijusios su knygomis. Anot R. Vyšniausko, būtent knygose atrado savo sporto šaką, knygos padėjo apsispręsti, kad laikas išeiti iš sporto, o poezija, kuria jis taip žavisi, padėjo ir santykiuose su žmona.

„Neįsivaizduoju moters be poezijos. Pats daug skaitau, mėgstu ir deklamuoti. Mano silpnybė yra poezija. Iš lietuvių – Paulius Širvys mano mėgstamiausias, taip pat poetas Henrikas Radauskas. Knygų turiu ir biure“, – sakė R. Vyšniauskas.

Būtent knyga lėmė R. Vyšniausko apsisprendimą išeiti iš didžiojo sporto ir nekankinti savęs alinančiomis treniruotėmis. Tiesa, sporto pasaulis jam ir dabar nesvetimas. Su tėčiu Broniumi Vyšniausku kartu treniruoja olimpinę rinktinę, o ir savo malonumui vis dar sportuoja. Kaip pats juokauja – bėga nuo senatvės.

„Į mano rankas pateko Steve Jobs biografija. Pastarieji ketveri metai sporto srityje buvo itin sunkūs – keturios operacijos, sportavau kasdien po 8–9 valandas, tačiau tai buvo kančia. Visada mėgau skaityti, tad, kai perskaičiau Steve Jobs biografiją, nusprendžiau – laikas išeiti iš sporto ir imtis verslo“, – atviravo „Vyšniukas“.

Pradžia toli gražu nebuvo lengva. Pirmi bandymai imtis verslo prasidėjo nuo internetinės kavinės „Haker Lounge“. Susidomėjęs technologijomis sulaukė ir įvertinimo: 2016 metais gavo apdovanojimą vykusiame didžiausiame technologijų ir inovacijų festivalyje LOGIN Baltijos šalyse, tapo mobiliųjų programėlių kategorijos „Auksinis protas“ nugalėtoju.

Tačiau verslas neturėjo tokios paklausos, kaip tikėjosi R. Vyšniauskas, viskas pamažu ritosi žemyn, o lankytojai beveik nepirko net kavos. Technologijų verslo R. Vyšniauskas neapleido, tačiau vietoj internetinės kavinės atidarė viešojo maitinimo įstaigą „Vyšnia“. Šis žingsnis neišgelbėjo, kavinė populiarumo nesulaukė. R Vyšniauskas neslepia: svarstė ją uždaryti, tačiau žmonos mintis viską parduoti po 1 eurą staiga tapo naujos krypties idėja.

R. Vyšniauskas sako, kad būtent pasiūla po 1 eurą išgelbėjo nuo visiško bankroto ir pagaliau reikalai pajudėjo į priekį. Tuomet jau vienos kavinės neužteko, o neseniai pirmoji vieta tapo per ankšta, tad baras buvo perkeltas į erdvesnes patalpas prie pat Danės upės, vietinių vadinamos Dangės upe, pakrantės.

Vyšniukas pripažįsta, kad darbas jam yra ir kūryba, toli gražu ne tik skaičiai ir buhalterija, todėl lengvo kelio nesirinko.

„Žinojau, kad man lengvai pavyktų daryti tai, kas susiję su sportu, taip pat atidarius sporto salę ar prekiaujant maisto papildais sportininkams. Bet norėjau iššūkio, norėjau ką nors sukurti savo. Nesėkmės užgrūdina, tiek sporte, tiek versle gavau daug pamokų, kurias išmokau. Dabar Vietmane gamina mano sukurtą gėrimą, jis pasieks ir prekybos centrus. Aišku, pradėjęs verslą pamačiau kitokį gyvenimą, nei užsiimdamas sportu. Lyginant sportą ir verslą, sporto srityje tiesiog darai savo darbą, yra žmonių, su kuriais bendrauji, bet tavęs niekas su jais nesieja. O kai prasideda verslas, pamatai, koks iš tikrųjų tas pasaulis, – ne toks jis jau ir gražus, kaip kad sporto. Tačiau kai pagaliau pavyko su pirma kavine, dabar viskas kaip sniego kamuolys rutuliojasi tolyn“, – pasakojo R. Vyšniauskas.

Už ištvermingumą ir iššūkių siekimą „Vyšniukas“ sako yra dėkingas savo tėčiui – jis nuo mažens vertė sportuoti, nors Ramūnas tuomet pyko, bandė visaip išvengti būrelių, rytinio kroso ir kitų prievolių. Visgi tėčio atkaklumas užgrūdino ne tik kūną, bet ir charakterį.

Tiesa, vienam dalykui R. Vyšniauskas sako negalintis priešintis – tai vaikai. Kalbėdamas apie šeimą, vyras tiesiog nušvinta.

„Kai pirmą kartą pamačiau savo žmoną, supratau, kad ji bus gera vaikų mama, ir neklydau. Mums abiem didžiausias džiaugsmas, kai vaikai laimingi, kai jų akys spindi džiaugsmu. Vaikai yra gyvenimo variklis, noriu, kad jie manimi didžiuotųsi. Nors sportas mane išugdė, vaikų neverčiu sportuoti, leidžiu rinktis, ką jie nori. Jei sūnus nenori eit į kokį nors būrelį, neverčiu lankyti. Dabar jis susidomėjęs futbolu, – pasakojo R. Vyšniauskas. – Į šeimą nesinešu darbo. Savaitgaliai priklauso tik mums. Tada turime ir vaikų dieną, kai nuperku, ko jie nori. Gal dėl to, kad niekada nedraudžiau, neteko išgyventi kritimų ant grindų parduotuvėje ar kitokių isterijų. Neslėpsiu, norisi ir vakarėlių, bet dabar į viską žiūriu per vaikų prizmę – jei elgsiuosi kaip nors neapgalvotai, ką jie pagalvos. Be to, nenoriu atimti laiko iš vaikų.“

R. Vyšniauskas neslepia, kad išgirdęs „tėti, tu pats geriausias“ tiesiog ištirpsta. Tuo kartais naudojasi mažiausioji šeimos narė ir gauna dovaną, nesulaukusi sutartos dienos savaitgalį.

„Aš nemoku jai atsakyti“, – šypsosi „Vyšniukas“.