Kristina Budvytytė-Mejerė: "Klasika lavina žmogų"

Nors mergina kuklinasi, tačiau pripažįsta, kad tokia stipendijai jai padėtų ir toliau dalyvauti tarptautiniuose konkursuose.

Ką šiandien reiškia būti pianistu? Mano akimis, vadinti save šios prestižinės srities specialistu yra didelė garbė...

Šiomis dienomis būti pianistu yra sunku, kadangi egzistuoja labai didelė konkurencija ir visi stengiasi kaip nors išsiskirti. Tačiau tik keletui jų pavyksta išgarsėti, laimėti konkursus ir taip prasiskinti taką į sėkmingą ateitį. Muzikinio kelio pradžioje žmogus turi daugiau perspektyvų, tačiau anksčiau ar vėliau jie visi tampa pedagogais (šypteli. - Autor. past.).

Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę?

Esu vienintelė šeimoje, pasirinkusi muziką. Prisimenu, kai buvau šešerių, visos mano draugės lankė muzikos mokyklą ir tai buvo tarsi prestižo reikalas. Kažkokių išskirtinių gabumų neturėjau, tačiau man taip patiko groti, kad jau antroje klasėje svajojau stoti mokytis į S. Šimkaus konservatoriją. Paauglystėje abejonių, ar išsirinkau tinkamą specialybę, būta, tačiau į priekį mane stūmė ir pasiduoti neleido mano mokytoja, kuriai šiandien esu be galo dėkinga.

Kaip į jūsų pasirinkimą reagavo tėvai?

Jie mane visada palaikė ir niekada nebandė įteigti, kad tai yra pinigų nenešanti specialybė. Jie tiesiog visada norėjo, kad aš būčiau laiminga ir daryčiau tai, kas man arčiausiai širdies.

Lietuvą garsinate įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Vienas žymiausių laimėjimų buvo pirmoji premija 2013 metais JAV vykusiame prestižiniame "American Protege" konkurse. Kiek iš viso esate sukaupusi apdovanojimų ir kokią reikšmę jie jums teikia?

Nežinau, kiek iš viso turiu apdovanojimų. Tačiau kiekvienas konkursas yra tikslas, motyvacija žygiuoti į priekį, ir tai yra nuostabu. Procesas, pasiruošimas suteikia daug azarto. Tai yra arkliukas, kuris labiausiai "veža".

Kokių turite ateities ambicijų?

Šiemet tikiuosi baigti fortepijono pedagogikos magistrantūros studijas. Taip pat planuoju dalyvauti įvairiuose konkursuose Slovakijoje, Suomijoje, Kroatijoje... Nežinau, ar man ten pasiseks, tačiau kiekvienais metais užsibrėžiu tikslą dalyvauti ir, kai jį įgyvendinu, galiu drąsiai sakyti, kad metai buvo produktyvūs (juokiasi. - Autor. past.).

Dalyvavimas konkursuose, matyt, reikalauja daug pinigų. Ar laimėjimai atperka visas išlaidas?

Netrukus pirmąsyk dalyvausiu konkurse Kroatijoje. Jeigu pavyks jį laimėti, gausiu pinigų. Dažniausiai tie konkursai, kurių laimėtojams skiriamas piniginis prizas, yra be proto aukšto lygio.

Turbūt ir klausti nereikia, kur išleistumėte stipendiją?

Tai jau tikrai... Skaičiau kitus interviu su "Švyturio" Klaipėdos ateities" konkurso finalininkais ir susidariau įspūdį, kad dauguma jų turi bent minimalų rėmėją. O aš neturiu, esu visai viena. Kol mokiausi konservatorijoje, mane rėmė tėvai, dabar tenka taupyti pačiai.

Šiandien akcentuojama, kad menininkas turi ugdyti savo verslumą. Ar pianistui būti versliam yra svarbu?

Jeigu nori būti pianistu, turi ieškoti būdų, kaip uždirbti pinigus (juokiasi. - Autor. past.). Dauguma pianistų dažniausiai tampa pedagogais - tiek ir reikalingas tas verslumas.

Dar pati esate studentė, pastaraisiais metais dirbate pedagoge Stasio Šimkaus konservatorijoje. Kokią įžvelgiate jauniausiųjų uostamiesčio pianistų perspektyvą?

Labai didelę! O aš stengiuosi jiems padėti atrasti savo išskirtinumą, originalumą. Labai daug pedagogų ugdo jaunuosius pianistus ieškodami sau naudos. Tačiau man, kaip pedagogei, norisi kiekviename žmoguje atrasti talentą ir parodyti jam, kad tuo aspektu jis yra vienintelis.

Po 20 metų save labiau įsivaizduojate kaip rimtą pedagogę ar menininkę, su koncertais gastroliuojančią po pasaulį?

Manau, tuo metu būsiu ir pedagogė, ir daug koncertuosiu. Nors abi kryptys man be galo svarbios, tačiau, turiu pripažinti, kad pagrindinis dalykas, dėl ko aš apskritai esu pianistė, yra būtent galimybė koncertuoti.

Gimėte Šilutėje, tačiau jau dešimtmetį gyvenate Klaipėdoje. Kur planuojate keliauti toliau?

Aš esu tikra šio miesto patriotė ir noriu išnaudoti perspektyvas čia, o ne kažkur užsienyje.

Kodėl turėtumėte būtent jūs tapti "Švyturio" Klaipėdos ateities" konkurso nugalėtoja?

Turbūt turėčiau sakyti, jog labiausiai garsinu Klaipėdos bei Lietuvos vardą. Kad daugiausiai stengiuosi, jog mano darbai būtų įvertinti. Tačiau iš tiesų dauguma konkurso finalininkų yra labai verti laimėti ir dėl to negaliu išdrįsti pasakyti, kad aš esu verčiausia.